Pinigai moka tylėti, bet finansininkai moka kalbėti
Kartą viename Vilniaus kavos bare teko stebėti, kaip du vyriškiai diskutavo apie investicijas. Vienas jų, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo banke analitiku, o kitas – paprastas inžinierius. Inžinierius karštai aiškino apie kriptovaliutas ir greitą praturtėjimą, o bankininkas ramiai maišė kavą ir tik šyptelėjo. „Žinai, – pagaliau tarė jis, – aš savo pinigus valdau taip pat nuobodžiai, kaip ir klientų. Ir tai veikia.” Ši scena puikiai atspindi skirtumą tarp to, kaip daugelis žmonių mano apie pinigų valdymą, ir kaip tai daro tie, kurie su finansais dirba kasdien.
Finansų profesionalai retai kada lošia azartinius žaidimus su savo pinigais. Jie žino per daug apie tai, kas gali nutikti, kai emocijos ima viršų prieš logiką. Jų asmeniniai biudžetai ir investicinės strategijos dažnai atrodo nuobodžiai paprastos, bet būtent šis paprastumas ir veikia ilgalaikėje perspektyvoje. Pažvelkime į konkrečius metodus, kuriuos jie taiko, ir kaip juos galite pritaikyti savo gyvenime.
Trys sąskaitos taisyklė arba kaip nesusimaišyti savuose piniguose
Dauguma finansų konsultantų savo pinigus skirsto į tris atskiras sąskaitas, ir tai nėra atsitiktinumas. Pirmoji – kasdienių išlaidų sąskaita, antroji – trumpalaikių tikslų sąskaita, trečioji – ilgalaikių investicijų sąskaita. Skamba paprasta? Taip, bet velnias slypi detalėse.
Kasdienių išlaidų sąskaitoje laikoma suma, kuri padengia maždaug vieną-du mėnesius įprastų išlaidų: nuoma, maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai. Tarkime, jūsų mėnesinės išlaidos siekia 1200 eurų – tuomet šioje sąskaitoje turėtumėte laikyti apie 1500-2400 eurų. Kodėl daugiau nei vienas mėnuo? Nes gyvenimas mėgsta netikėtumus, o finansininkai mėgsta būti pasirengę.
Trumpalaikių tikslų sąskaita – tai jūsų finansinė pagalvė ir kartu taupyklė dalykams, kuriuos planuojate įsigyti per artimiausius 1-3 metus. Čia kaupiami pinigai atostogoms, automobilio remontui, buitinei technikai ar net įnašui būstui. Viena finansų planavimo specialistė iš Kauno pasakojo, kad ji šioje sąskaitoje laiko šešių mėnesių išlaidų rezervą plius bet kokius konkrečius taupymo tikslus. „Kai žinau, kad turiu pagalvę, miegu ramiau. O kai miegu ramiai, priimti finansinius sprendimus tampa daug lengviau,” – sakė ji.
Trečioji sąskaita – tai jūsų investicijų bazė. Čia pinigai nelieka be darbo, jie dirba jums. Bet apie tai – vėliau. Svarbu suprasti, kad šis trijų sąskaitų padalijimas padeda išvengti vienos didžiausių klaidų – išleisti pinigus, kurie buvo skirti kitiems tikslams. Kai viską laikai vienoje krūvoje, per lengva pamatyti didelę sumą ir pagalvoti: „O, turiu pinigų, galiu sau leisti tą naują telefoną.” O iš tikrųjų tie pinigai buvo skirti būsto įnašui.
Atvirkštinio biudžeto filosofija
Tradicinis biudžeto planavimas veikia taip: gauni atlyginimą, sumoki sąskaitas, išleidi, ką išleidi, o kas lieka – galbūt sutaupai. Finansų profesionalai daro atvirkščiai, ir tai visiškai keičia žaidimą. Jie pirmiausia „sumoka sau”.
Štai kaip tai veikia praktiškai. Tarkime, gaunate 2000 eurų atlyginimą. Vos tik pinigai atsiranda sąskaitoje, automatiškai 20% (400 eurų) pervedami į investicinę sąskaitą, dar 10% (200 eurų) – į trumpalaikių tikslų sąskaitą. Likę 1400 eurų – tai jūsų gyvenimo išlaidos. Jei jų nepakanka, turite optimizuoti išlaidas, o ne mažinti taupymą.
Vienas investicijų valdytojas iš Klaipėdos pasakojo, kaip šis metodas pakeitė jo gyvenimą: „Anksčiau galvodavau, kad taupau neblogai – kiekvieną mėnesį likdavo kokios 100-200 eurų. Bet kartais likdavo, kartais ne. Kai pradėjau taikyti atvirkštinį biudžetą ir automatiškai pervesti 30% atlyginimo prieš bet ką kita, pirmąjį mėnesį buvo sunku. Teko atsisakyti kelių įpročių. Bet po trijų mėnesių net nepajutau skirtumo kasdienėje kokybėje, o taupymai augo stabiliai.”
Raktas čia – automatizavimas. Jei turite patys prisiminti pervesti pinigus, yra 90% tikimybė, kad kartais „pamiršite” arba „šį mėnesį praleisite”. Automatinis pavedimas neturi jokių emocijų ir nesigundo impulsiniais pirkimais. Jis tiesiog daro savo darbą.
50/30/20 taisyklė su finansininko pataisomis
Galbūt girdėjote apie populiarią 50/30/20 taisyklę: 50% pajamų išlaidoms, 30% norėjimams, 20% taupymui. Tai puikus pradžios taškas, bet finansų profesionalai šią formulę pritaiko savo situacijai ir dažnai ją pagriebia.
Pavyzdžiui, jauni specialistai, kurie tik pradeda karjerą ir uždirba mažiau, dažnai taiko 60/20/20 modelį – daugiau išlaidoms, mažiau pramogoms, bet vis tiek tą patį 20% taupymui. Priešingai, patyrę profesionalai su aukštesnėmis pajamomis gali taikyti 40/20/40 modelį – jiems nereikia tiek daug procentų bazinėms išlaidoms, todėl gali daugiau investuoti.
Viena finansų konsultantė Vilniuje pasidalino savo asmenine versija: 45/15/40. „Gyvenu kukliai, neturiu brangių pomėgių. Man svarbesnis finansinis saugumas ir ankstyva pensija nei naujausi daiktai. Todėl 40% pajamų eina tiesiai į investicijas. Ar tai tinka visiems? Ne. Ar tai tinka man? Absoliučiai.”
Svarbiausia pamoka čia – nėra vieno teisingo santykio. Taisyklės egzistuoja kaip gairės, bet jūsų asmeninė situacija, tikslai ir vertybės turėtų diktuoti konkrečius skaičius. Finansininkai tai žino ir nebijo pritaikyti formules sau. Jie klausia savęs: „Kas man svarbu?” ir tada skaičiai seka iš atsakymo, o ne atvirkščiai.
Investicijų piramidė: nuo pagrindo iki viršūnės
Kai kalbama apie investicijas, finansų profesionalai mąsto piramide. Apačioje – saugios, stabilios investicijos. Viduryje – vidutinio rizikingumo. Viršuje – rizikingos, bet potencialiai pelningos. Ir svarbiausia – proporcijos.
Pagrindas visada turėtų būti tvirtesnis už viršų. Skamba akivaizdžiai, bet pažvelkite, kiek žmonių meta visus pinigus į kriptovaliutas ar atskiras akcijas, neturėdami jokio saugaus pagrindo. Tai tarsi statyti namą pradedant nuo stogo.
Tipinė finansininko investicijų piramidė atrodytų maždaug taip:
Pagrindas (60-70%): Indeksų fondai, obligacijos, pensijų fondai. Tai nuobodu, bet veikia. Vienas portfelio valdytojas tai pavadino „miego ramiai investicijomis” – gali patikrinti sąskaitą kartą per ketvirtį ir nesielvartauti dėl kasdienių svyravimų.
Vidurys (20-30%): Aktyviau valdomos investicijos – galbūt kelios perspektyvios įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas per REIT fondus, P2P skolinimas. Čia jau reikia daugiau dėmesio, bet potencialus pelnas didesnis.
Viršūnė (5-10%): Rizikingos investicijos – startuoliai, kriptovaliutos, individualios akcijos į kurias tikite. Čia galite eksperimentuoti, bet tik su pinigais, kuriuos galite sau leisti prarasti.
Viena investicijų konsultantė pasidalino savo asmenine istorija: „2017 metais įdėjau 5% savo portfelio į Bitcoin. Tai buvo mano ‘azartinio žaidimo’ dalis. Kai kaina pakilo, buvau sužavėta, bet nepakeitė mano gyvenimo, nes tai buvo tik 5%. Kai vėliau kaina krito – neišsigandau, nes likusieji 95% portfelio augo stabiliai. Jei būčiau įdėjusi 50% ar daugiau, būčiau patyrusi didžiulį stresą.”
Proporcijos gali keistis priklausomai nuo amžiaus. Jaunesni profesionalai gali sau leisti daugiau rizikos, nes turi laiko atsigauti po nuostolių. Artėjant pensijai, piramidė tampa vis konservatyvesnė – daugiau pagrindo, mažiau viršūnės.
Metinė finansinė inventorizacija
Kiekvienų metų sausį ar vasarį finansų profesionalai atlieka ritualą, kurį daugelis žmonių visiškai praleidžia – metinę finansinę inventorizaciją. Tai ne tas pats, kas tiesiog pažiūrėti į sąskaitos likutį. Tai sisteminga viso finansinio gyvenimo peržiūra.
Štai kas įeina į šią inventorizaciją:
Grynojo turto skaičiavimas. Sudedami visi turimi turtai (sąskaitos, investicijos, nekilnojamasis turtas, automobilis) ir atimamos visos skolos (paskolos, kredito kortelės). Rezultatas – jūsų grynasis turtas. Svarbu ne tik pats skaičius, bet ir jo pokytis per metus. Jei grynasis turtas neaugo arba net mažėjo, tai rimtas signalas, kad kažkas negerai.
Išlaidų kategorijų analizė. Kur išėjo pinigai per praėjusius metus? Daugelis nustebsta sužinoję, kad maisto pristatymui išleido 2000 eurų per metus arba prenumeratoms, kurias beveik nenaudoja – 500 eurų. Vienas finansų analitikas pasakojo, kad atradęs mokantis už sporto klubo narystę, kurioje nebuvo lankęsis 8 mėnesius. „Tai buvo 320 eurų į balą. Atšaukiau tą pačią dieną.”
Investicijų portfelio peržiūra. Ar proporcijos vis dar atitinka jūsų tikslus? Jei akcijų fondai gerai augo, galbūt dabar jie sudaro 80% portfelio vietoj planuotų 60%. Reikia rebalansuoti – parduoti dalį akcijų ir pirkti obligacijų, kad grįžtumėte prie norimo santykio.
Tikslų atnaujinimas. Ar praėjusių metų tikslai vis dar aktualūs? Galbūt pasikeitė gyvenimo aplinkybės – naujas darbas, šeima, vaikai. Finansiniai tikslai turėtų atspindėti dabartinę realybę, o ne tai, ką galvojote prieš trejus metus.
Viena finansų planavimo specialistė šį procesą atlieka per savaitgalį su vyru: „Tai mūsų metinis finansinis pasimatymas. Užsisakome gerą maistą, atsisėdame su nešiojamaisiais kompiuteriais ir praleidžiame kelias valandas peržiūrėdami viską. Taip, tai ne pats romantiškiausias pasimatymas, bet po jo jaučiamės kaip komanda su aiškiu planu. Ir tai tikrai sustiprina santykius.”
Avarinė fondas: ne prabanga, o būtinybė
Jei paklaustumėte dešimties finansų profesionalų, koks yra svarbiausias finansinis prioritetas, devyni pasakytų – avarinė fondas. Tai ne investicija, ne taupymas atostogoms, o jūsų finansinis gelbėjimosi ratas, kai gyvenimas meta netikėtumų.
Klasikinis patarimas – turėti 3-6 mėnesių išlaidų avarinėje sąskaitoje. Bet finansininkai žiūri giliau. Jei dirbate nestabilią darbą ar esate laisvai samdomu darbuotoju, reikėtų turėti 9-12 mėnesių. Jei turite stabilų valstybės tarnautojo darbą ir gerą socialinę apsaugą – galbūt pakaktų ir 3 mėnesių.
Vienas finansų konsultantas pasidalino savo istorija: „2020 metais, kai prasidėjo pandemija, mano įmonė sumažino atlyginimus 30%. Turėjau 8 mėnesių avarinį fondą. Kol kolegos paniškai ieškojo papildomų darbų ir skolinosi pinigų, aš galėjau ramiai prisitaikyti prie naujos situacijos. Po pusės metų radau geresnį darbą. Tas avarinė fondas man davė ne tik finansinį saugumą, bet ir psichologinę laisvę priimti geresnius sprendimus.”
Svarbu, kad avarinė fondas būtų lengvai prieinamas, bet ne per lengvai. Geriausia laikyti atskiroje taupomojoje sąskaitoje, kuri duoda bent kiek palūkanų, bet iš kurios galite išsiimti pinigus per 1-2 dienas. Ne investicijose, kurios gali kristi vertėje būtent tada, kai jums reikia pinigų. Ne po pagalve, kur jie gundo kasdien.
Ir dar vienas niuansas, kurį finansininkai žino: avarinė fondas yra tik tikroms avarijoms. Naujas telefonas nėra avarinė situacija. Staiga atsiradę bilietai į koncertą – taip pat ne. Netikėtas automobilio gedimas, staigus atleidimas iš darbo, medicininė krizė – štai tikros avarinės situacijos.
Mokesčių optimizavimas: legalu ir protinga
Finansų profesionalai žino skirtumą tarp mokesčių vengimo (nelegalu) ir mokesčių optimizavimo (legalu ir protinga). Jie naudoja visas įmanomas lengvatas ir galimybes sumažinti mokesčių naštą, ir jūs taip pat turėtumėte.
Lietuvoje yra keletas būdų legaliai sumažinti mokamus mokesčius:
Pensijų kaupimas III pakopoje. Įmokos į pensijų fondus iki tam tikros sumos (2024 metais – iki 2000 eurų per metus) sumažina apmokestinamąsias pajamas. Tai reiškia, kad ne tik kaupiate pensijai, bet ir gaunate mokestinę lengvatą dabar. Vienas finansų analitikas tai vadina „dvigubu laimėjimu” – taupote ateičiai ir mažinate mokesčius šiandien.
Individualios veiklos pasirinkimas. Jei dirbate kaip laisvai samdomu darbuotoju ar turite papildomų pajamų, kartais individualios veiklos pažyma (IVP) gali būti mokestiškai efektyvesnė nei darbo sutartis. Bet čia reikia skaičiuoti konkrečiai – ne visada taip išeina.
Investicijų mokesčiai. Pajamos iš investicijų apmokestinamos, bet yra būdų optimizuoti. Pavyzdžiui, nuostoliai iš vienų investicijų gali kompensuoti pelną iš kitų. Ilgalaikis turtas (laikomas ilgiau nei metus) kai kuriose šalyse apmokestinamas mažesniais tarifais.
Viena mokesčių konsultantė, kuri pati dirba finansų srityje, pasakojo: „Kiekvienų metų pabaigoje peržiūriu savo investicijų portfelį ir kartais parduodu tuos fondus, kurie nuostolingi, kad kompensuočiau pelną iš kitų investicijų. Tai sumažina mano mokesčių naštą. Tada tuos pačius fondus galiu nusipirkti vėl, jei tikiu jų perspektyvomis. Tai vadinama ‘mokesčių nuostolių surinkimu’ ir yra visiškai legalu.”
Svarbu: mokesčių optimizavimas nėra mokesčių vengimas. Visada mokėkite mokesčius, kuriuos privalote mokėti, bet naudokite visas legalias galimybes juos sumažinti. Ir jei nesate tikri – konsultuokitės su mokesčių konsultantu. Jų paslaugos dažnai atsipirks sutaupytais mokesčiais.
Kai skaičiai tampa gyvenimo filosofija
Pabaigoje norisi grįžti prie tos kavos baro scenos, nuo kurios pradėjome. Finansų profesionalas, kuris ramiai maišė kavą, nebuvo arogantiškas ar išdidus. Jis tiesiog suprato, kad pinigų valdymas – tai ne maratonas su greičiu, o ilga kelionė su kryptimi. Jo metodai atrodė nuobodūs, nes jie ir buvo nuobodūs. Bet būtent šis nuobodumas ir užtikrina stabilumą.
Visi šie metodai – trys sąskaitos, atvirkštinis biudžetas, investicijų piramidė, metinė inventorizacija, avarinė fondas, mokesčių optimizavimas – nėra paslaptys. Jie nėra prieinami tik išrinktiesiems. Tai paprasti, praktiniai įrankiai, kuriuos gali pradėti naudoti bet kas, bet kada.
Finansų profesionalai neturi stebuklingos formulės. Jie turi discipliną, sistemą ir kantrybę. Jie žino, kad šiandien sutaupyti 100 eurų yra svarbiau nei svajoti apie staigų praturtėjimą. Jie supranta, kad finansinė laisvė ateina ne iš vieno didelio laimėjimo, o iš šimtų mažų, nuoseklių sprendimų.
Ir galbūt svarbiausia pamoka, kurią galima išmokti iš jų – pinigai yra įrankis, o ne tikslas. Jie planuoja biudžetus ir investicijas ne todėl, kad yra apsėsti pinigų, o todėl, kad nori turėti laisvę gyventi gyvenimą pagal savo sąlygas. Nori miegoti ramiai, nerimauti mažiau, turėti pasirinkimus.
Pradėkite nuo vieno metodo. Galbūt tai bus trys sąskaitos arba atvirkštinis biudžetas. Išbandykite mėnesį, du, tris. Pamatysite, kaip nedideli pokyčiai pradeda keisti jūsų santykį su pinigais. O tada pridėkite dar vieną metodą. Po truputį, be skubėjimo, be streso.
Finansų profesionalai nebuvo gimę su šiomis žiniomis. Jie jas įgijo, pritaikė, patobulino. Ir dabar jūs turite tas pačias žinias. Lieka tik vienas klausimas – ką su jomis darysite?