Kodėl finansinis raštingumas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau

Gyvenimas tapo brangesnis, pensijų sistemos trapesnės, o ekonominė aplinka – nenuspėjamesnė. Vis daugiau žmonių supranta, kad pasikliauti vien valstybine pensija ar darbdavio gerumu nebėra pakankamai protinga strategija. Finansinis raštingumas nebėra tik turtingųjų privilegija – tai būtinybė kiekvienam, kuris nori jaustis saugiai rytoj.

Tačiau daugelis žmonių vis dar jaučiasi pasimetę finansų pasaulyje. Investicijos atrodo kaip sudėtingas žaidimas, skirtas tik tiems, kurie baigė ekonomikos mokslus ar turi patarėjų komandą. Realybė visai kitokia – pagrindiniai finansinio valdymo principai yra paprasti ir prieinami kiekvienam. Svarbiausia pradėti, o ne laukti „tobulo momento”, kuris niekada neateis.

Šiame straipsnyje aptarsime praktinius žingsnius, kurie padės jums perimti savo finansų kontrolę, nesvarbu, ar tik pradedate karjerą, ar jau turite tam tikrą patyrimą. Nėra vieno recepto visiems, bet yra patikrinti principai, kurie veikia nepriklausomai nuo jūsų pajamų lygio.

Finansinės bazės kūrimas: be ko negalima pradėti investuoti

Prieš galvodami apie akcijų pirkimą ar nekilnojamojo turto investicijas, turite sukurti tvirtą finansinį pamatą. Daugelis žmonių daro klaidą, skubėdami investuoti, kai jų pagrindinės finansinės struktūros yra trapios kaip kortų namelis.

Pirmas dalykas – avarinė santaupa. Tai pinigai, skirti netikėtoms situacijoms: automobilio gedimui, skubiam remontui, netikėtam darbo netekimui. Rekomenduojama turėti 3-6 mėnesių išlaidų sumą. Jei jūsų mėnesinės išlaidos yra 1000 eurų, turėtumėte siekti bent 3000-6000 eurų avarinės santaupos. Šie pinigai turėtų būti lengvai prieinami – paprastoje taupomojoje sąskaitoje ar trumpalaikėje indėlių sąskaitoje.

Antra – skolų valdymas. Ne visos skolos yra vienodai blogos, bet brangios vartojimo paskolos ar kreditų kortelių skolos su 15-25% metinėmis palūkanomis yra finansinė katastrofa. Jei turite tokių skolų, jų grąžinimas turėtų būti prioritetas prieš bet kokias investicijas. Kodėl? Nes jokia investicija negalės patikimai uždirbti daugiau nei 15-25% per metus, o jūsų skolos auga būtent tokiu tempu.

Trečia – biudžeto supratimas. Nebūtinai reikia pedantiškai sekti kiekvieną centą, bet turite žinoti, kur dingsta jūsų pinigai. Paprastas būdas: peržiūrėkite paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir suskirskykite išlaidas į kategorijas. Dažnai žmonės nustebsta, kiek išleidžia smulkmenoms, kurios nesukuria jokios vertės jų gyvenime.

Investavimo pradžiamokslis: nuo ko pradėti neprarandant miego

Kai jūsų finansinė bazė tvirta, galite pradėti galvoti apie investicijas. Investavimas nėra azartinis lošimas – tai disciplinuotas procesas, kurio tikslas auginti jūsų turtą ilguoju laikotarpiu.

Pirmasis principas – diversifikacija. Tai gražus žodis, reiškiantis „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį”. Jei investuosite visus pinigus į vieną įmonės akcijas, o ta įmonė bankrutuos, prarasite viską. Jei paskirstysite investicijas tarp dešimčių ar šimtų įmonių, vienos nesėkmė jūsų nesunaikins.

Pradedantiesiems puikiai tinka indeksiniai fondai (ETF). Tai investiciniai fondai, kurie automatiškai perka šimtus ar tūkstančius skirtingų įmonių akcijų. Pavyzdžiui, S&P 500 indeksinis fondas investuoja į 500 didžiausių JAV įmonių. Vietoj to, kad rinktumėtės atskiras akcijas (kas reikalauja daug žinių ir laiko), perkate visą rinką vienu paspaudimu.

Istoriškai akcijų rinkos vidutinis metinis grąžos procentas yra apie 7-10% (atskaičius infliaciją). Tai nereiškia, kad kiekvienais metais uždirbsite tiek – kai kuriais metais rinka kris 20-30%, kitais išaugs 30-40%. Bet ilguoju laikotarpiu (10-30 metų) rezultatai yra gana nuspėjami.

Antrasis principas – laiko horizontas. Jei jums reikės pinigų po metų (būsto įmokai, vestuvėms, automobiliui), neturėtumėte jų investuoti į akcijų rinką. Trumpuoju laikotarpiu rinkos yra nepastovios. Bet jei investuojate pensijai, kuri laukia po 30 metų, trumpalaikės svyravimai neturi reikšmės. Laikas yra jūsų stipriausia ginklas investuojant.

Sudėtinių palūkanų magija ir reguliaraus investavimo galia

Albertas Einšteinas tariamai pavadino sudėtines palūkanas „aštuntuoju pasaulio stebuklu”. Nors šis citatos autentiškumas abejotinas, principas išlieka galingas.

Sudėtinės palūkanos reiškia, kad uždirbate pelną ne tik iš savo pradinių investicijų, bet ir iš anksčiau uždirbtų palūkanų. Pavyzdžiui, jei investuojate 10,000 eurų su 8% metiniu pelnu, po metų turėsite 10,800 eurų. Antraisiais metais uždirbsite 8% ne nuo 10,000, o nuo 10,800 – tai 864 eurai vietoj 800. Skirtumas atrodo nedidelis, bet per 30 metų tas pats 10,000 eurų virsta beveik 100,000 eurų.

Dar galingesnė strategija – reguliarus investavimas. Vietoj to, kad lauktumėte, kol sukaupsite didelę sumą, investuokite nedideles sumas reguliariai – pavyzdžiui, 100-200 eurų kas mėnesį. Tai vadinama „dollar cost averaging” (vidutinės kainos strategija).

Kodėl tai veikia? Kai rinkos krenta, jūsų 100 eurų nuperka daugiau akcijų. Kai rinkos kyla, nuperka mažiau. Ilguoju laikotarpiu jūsų vidutinė pirkimo kaina išsilygiuoja, ir jums nereikia spėlioti, ar dabar „geras laikas pirkti”. Jūs tiesiog perkate nuolat, nepriklausomai nuo rinkos nuotaikų.

Praktiškai tai galima automatizuoti. Daugelis investicinių platformų leidžia nustatyti automatinius mėnesinius pervedimus. Pinigai automatiškai nuskaičiuojami iš jūsų sąskaitos ir investuojami į pasirinktus fondus. Jūs net nepastebite jų trūkumo, o po kelių metų nustebsite, kiek sukaupėte.

Mokesčių optimizavimas: kaip išlaikyti daugiau uždirbtų pinigų

Mokesčiai yra viena didžiausių investavimo išlaidų, kurią daugelis žmonių ignoruoja. Skirtumas tarp mokesčių optimizuotos ir neoptimizuotos investavimo strategijos gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per gyvenimą.

Lietuvoje turime keletą mokesčių lengvatų, kuriomis verta pasinaudoti. Trečiojo pensijų sambūrio įmokos leidžia sumažinti apmokestinamąsias pajamas iki tam tikros ribos. Tai reiškia, kad jei įmokate į pensijų fondą, ne tik investuojate į savo ateitį, bet ir sumažinate šių metų mokesčius.

Individualios investicinės sąskaitos (IIS) taip pat gali turėti mokestinių privalumų, priklausomai nuo jūsų šalies teisės aktų. Kai kuriose šalyse investicijų pelnas, laikomas ilgiau nei tam tikrą laikotarpį, apmokestinamas mažesniais tarifais arba visai neapmokestinamas.

Svarbu suprasti skirtumą tarp trumpalaikio ir ilgalaikio kapitalo prieaugio. Daugelyje šalių, jei parduodate investiciją po mažiau nei metų, mokate didesnius mokesčius nei jei laikytumėte ilgiau. Tai dar viena priežastis investuoti ilgalaikei perspektyvai, o ne spekuliuoti trumpuoju laikotarpiu.

Dar viena strategija – nuostolių surinkimas mokesčiams (tax-loss harvesting). Jei turite investicijų, kurios nukrito vertėje, galite jas parduoti, realizuoti nuostolį ir jį panaudoti kompensuoti pelną iš kitų investicijų. Tai sumažina jūsų mokesčių naštą. Vėliau galite nusipirkti panašią investiciją, jei vis dar tikite jos potencialu.

Psichologiniai investavimo iššūkiai ir kaip jų išvengti

Investavimas yra ne tik skaičių žaidimas – tai psichologinis iššūkis. Daugelis žmonių žino, ką turėtų daryti, bet emocijos jiems trukdo.

Didžiausia klaida – pardavimas panikos metu. Kai rinkos krenta 20-30%, žiniasklaida pilna apokaliptinių antraščių, o jūsų portfelio vertė tirpsta kaip sniegas pavasarį. Natūrali reakcija – parduoti viską ir bėgti. Bet būtent šiuo momentu žmonės praranda daugiausiai pinigų.

Istorija kartojasi vėl ir vėl. 2008-2009 finansų krizės metu tie, kurie pardavė dugne, realizavo milžiniškus nuostolius. Tie, kurie išlaikė nervus ir laikė investicijas (ar net pirko daugiau), ne tik atgavo viską, bet ir gerokai praturtėjo per sekančius metus. 2020 COVID-19 pandemijos metu matėme tą patį scenarijų.

Kaip apsisaugoti nuo savęs paties? Pirma, netikrinikite savo investicijų per dažnai. Jei žiūrite į portfelį kasdien, kiekvienas 2% kritimas atrodys kaip katastrofa. Jei tikriname kartą per ketvirtį ar net pusmetį, trumpalaikės svyravimas tampa nesvarbus.

Antra, turėkite aiškų planą ir laikykitės jo. Užsirašykite savo investavimo strategiją, tikslus ir laiko horizontą. Kai rinkos krenta, perskaitykite šį planą ir priminkite sau, kodėl investuojate. Tai padeda atskirti racionalų mąstymą nuo emocijų.

Trečia, suprantate, kad rinkos kritimas yra normalus ir neišvengiamas. Vidutiniškai kas 3-5 metus rinkos patiria 10-20% korekciją. Kas 10-15 metų būna rimtesnė krizė su 30-50% kritimu. Tai ne klaida sistemoje – tai sistemos dalis. Jei negalite toleruoti tokių svyravimų, turėtumėte turėti konservatyvesnį portfelį su didesne obligacijų dalimi.

Pažengusios strategijos: kai baziniai dalykai jau įvaldyti

Kai jau turite tvirtą finansinį pamatą, reguliariai investuojate ir suprantate pagrindines taisykles, galite pradėti tyrinėti sudėtingesnes strategijas.

Nekilnojamasis turtas gali būti puiki diversifikacijos priemonė. Tai apčiuopiamas turtas, kuris paprastai auga kartu su infliacija ir gali generuoti nuomos pajamas. Tačiau nekilnojamasis turtas reikalauja daug kapitalo, valdymo laiko ir nėra likvidus – negalite greitai parduoti buto, jei staiga reikia pinigų.

Alternatyva – nekilnojamojo turto investiciniai fondai (REIT). Tai įmonės, kurios valdo nekilnojamojo turto portfelius ir išmoka didžiąją dalį pelno investuotojams kaip dividendus. Galite investuoti į nekilnojamąjį turtą su keliomis šimtomis eurų, be viso galvos skausmo, susijusio su nuomininkų valdymu.

Obligacijos tampa svarbesnės artėjant pensijai. Jaunystėje galite sau leisti agresyvų portfelį su 90-100% akcijų, nes turite laiko atsigauti po krizių. Bet kai artėja pensija, nenorite, kad rinkos kritimas sumažintų jūsų santaupas lygiai tuo metu, kai pradedate jas naudoti. Obligacijos yra stabilesnės, nors ir mažiau pelningos.

Populiari taisyklė: jūsų obligacijų procentas turėtų būti lygus jūsų amžiui. Jei jums 30 metų, 30% obligacijų ir 70% akcijų. Jei 60 metų – 60% obligacijų ir 40% akcijų. Tai ne griežta taisyklė, bet protingas orientyras.

Kai kurie investuotojai domisi individualių akcijų pirkimu. Tai gali būti įdomu ir potencialiai pelningiau nei indeksiniai fondai, bet reikalauja daug tyrimo, laiko ir rizikos tolerancijos. Jei norite išbandyti, skirkite tam tik nedidelę portfelio dalį – pavyzdžiui, 5-10%. Didžioji dalis turėtų likti diversifikuotuose fonduose.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Finansų valdymas nėra vienkartinis įvykis – tai nuolatinis procesas, kuris keičiasi kartu su jumis. Jūsų strategija 25-erių bus kitokia nei 45-erių, ir tai visiškai normalu.

Svarbiausia pradėti, net jei nesate tikri, ar darote viską tobulai. Tobulas planas, kurio niekada neįgyvendinate, yra begalę kartų blogesnis už netobulą planą, kurį pradėsite šiandien. Kiekvienas mėnuo, kurį atidėliosite investavimo pradžią, yra prarastos sudėtinių palūkanų galimybės.

Finansinis raštingumas nėra įgimtas talentas – tai įgūdis, kurį galima išmokti. Pradėkite nuo paprastų dalykų: sukurkite avarinę santaupą, sumokėkite brangias skolas, pradėkite reguliariai investuoti į diversifikuotus indeksinius fondus. Šie trys žingsniai pastatys jus į geresnę padėtį nei 80% žmonių.

Nebijokite klausti, mokytis ir pripažinti, ko nežinote. Finansų pasaulis pilnas žargono ir sudėtingų terminų, bet pagrindiniai principai yra paprasti. Investuokite reguliariai, diversifikuokite, galvokite ilgalaikei perspektyvai ir nekliudykite sau emocijomis – šie keturi principai nuveš jus toliau nei bet kokios sudėtingos strategijos.

Jūsų finansinė ateitis priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimate šiandien. Ne nuo to, kiek uždirbate, bet nuo to, ką darote su tuo, ką uždirbate. Pradėkite dabar, būkite kantrūs ir leiskite laikui atlikti savo darbą.