Kodėl verta pradėti planuoti savo pinigus jau šiandien
Žinau, kad daugelis žmonių galvoja apie pinigų valdymą kaip apie kažką nuobodaus ir sudėtingo. Bet tiesą sakant, tai viena iš svarbiausių gyvenimo įgūdžių, kurių niekas mūsų nemoko mokykloje. Aš pats prieš kelerius metus gyvenau nuo algos iki algos, nors uždirbu neblogai. Problema buvo ne pajamose, o tame, kad nežinojau, kur tie pinigai dingsta.
Asmeninio biudžeto valdymas nėra apie tai, kad atsisakytumėte malonumų ar gyventumėte kaip šykštuolis. Tai apie sąmoningumą – žinojimą, kur eina jūsų pinigai ir kontrolę virš savo finansinės ateities. Kai pradėsite valdyti savo biudžetą, pastebėsite, kad galite sau leisti daugiau, ne mažiau, nes nebeišleisite pinigų beprotiškiems dalykams, kurių net neprisimename po savaitės.
Statistika rodo, kad apie 60% lietuvių neturi jokių santaupų kritinei situacijai. Tai reiškia, kad netikėtas automobilio gedimas, dantų gydymas ar netgi skalbimo mašinos sugadinimas gali sukelti rimtų finansinių problemų. O juk to galima išvengti su elementariu planavimu.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai kuriant biudžetą
Pirmas dalykas, kurį turite padaryti – tai išsiaiškinti, kur dabar eina jūsų pinigai. Ne spėti, ne maždaug įsivaizduoti, o tiksliai žinoti. Paimkite savo banko išrašus už paskutinius 2-3 mėnesius ir peržiūrėkite kiekvieną operaciją. Taip, žinau, skamba kaip nuobodu, bet tai užtruks gal valandą laiko ir suteiks jums neįkainojamą informaciją.
Susikurkite paprastą lentelę (gali būti net Excel arba Google Sheets) ir suskirstykite visas išlaidas į kategorijas. Mano patirtis rodo, kad šios pagrindinės kategorijos veikia daugumai žmonių:
Būtinos išlaidos: būstas (nuoma ar paskolos mokėjimas), komunalinės paslaugos, maistas, transportas į darbą, draudimas, paskolos mokėjimai.
Svarbios, bet lanksčios išlaidos: telefonas ir internetas, drabužiai, higienos prekės, vaistai.
Gyvenimo kokybės išlaidos: maitinimasis restoranose, pramogos, sporto klubas, kelionės, hobiai.
Impulsyvios išlaidos: visa kita, ko negalite priskirti jokiai kategorijai – dažniausiai tai būna spontaniški pirkimai.
Kai peržiūrėsite savo išlaidas, greičiausiai nustebsite. Daugelis žmonių sako man: „Negalėjau patikėti, kad per mėnesį išleidžiu 150 eurų kavai!” arba „Nežinojau, kad prenumeratos, kuriomis beveik nesinaudoju, man kainuoja 40 eurų per mėnesį”. Štai kodėl šis žingsnis toks svarbus.
50/30/20 taisyklė ir kaip ją pritaikyti Lietuvoje
Viena populiariausių biudžeto valdymo strategijų yra 50/30/20 taisyklė. Ji paprasta ir veikia daugeliui žmonių. Pagal šią taisyklę:
– 50% jūsų pajamų turėtų eiti būtinosioms išlaidoms
– 30% – gyvenimo kokybei ir malonumams
– 20% – santaupoms ir investicijoms
Bet čia reikia būti realistiems. Lietuvoje, ypač Vilniuje ar Kaune, būsto nuoma ar paskolos mokėjimas gali suėsti daugiau nei 50% pajamų, ypač jei uždirbi vidutinį atlyginimą. Todėl šią taisyklę reikia pritaikyti savo situacijai.
Jei jūsų būtinos išlaidos sudaro 60-65% pajamų, galite pabandyti 60/25/15 ar net 65/25/10 variantą. Svarbiausia – kad bent kažkiek pinigų eitų į santaupas. Net jei tai bus tik 50 eurų per mėnesį, per metus tai jau 600 eurų – neblogas saugiklis nenumatytoms situacijoms.
Kai kurie žmonės man sako: „Bet aš neturiu iš ko taupyti, man vos užtenka pragyventi”. Dažniausiai, kai pradedame gilintis, paaiškėja, kad yra vietos optimizavimui. Galbūt galima pakeisti telefono planą pigesniam, atsisakyti kelių prenumeratų, dažniau gaminti namuose vietoj užsisakymo. Smulkmenos? Taip. Bet šios smulkmenos per metus gali sutaupyti šimtus eurų.
Kaip sukurti finansinį saugiklį ir kodėl tai prioritetas
Prieš pradedant galvoti apie investicijas, turite turėti finansinį saugiklį – tai pinigai, skirti nenumatytoms situacijoms. Idealus variantas – 3-6 mėnesių išlaidų suma. Jei jūsų mėnesinės išlaidos yra 800 eurų, tai reiškia, kad turėtumėte turėti 2400-4800 eurų rezervą.
Skamba daug? Taip, tai nemažai pinigų. Bet nebūtina visko surinkti iš karto. Pradėkite nuo mažesnio tikslo – pavyzdžiui, 1000 eurų. Tai jau suteiks jums ramybę, žinant, kad netikėtas automobilio remontas ar dantų gydymas nesugriaus jūsų finansų.
Šiuos pinigus laikykite atskiroje sąskaitoje, bet tokioje, iš kurios galite greitai juos pasiekti. Tai neturėtų būti investicijos ar terminuotas indėlis – tai turi būti lengvai prieinami pinigai. Taupomoji sąskaita su bent kažkokiomis palūkanomis būtų ideali. Dabar kai kurios bankai Lietuvoje siūlo 2-3% metines palūkanas taupymosioms sąskaitoms, tai geriau nei nieko.
Svarbu suprasti: šis saugiklis nėra pinigai atostogoms ar naujo telefono pirkimui. Tai tikrai tik nenumatytoms situacijoms – darbo netekimas, rimtos sveikatos problemos, būtinas remontas. Kai turėsite šį saugiklį, jūsų stresas dėl pinigų sumažės labai žymiai.
Investavimo pradmenys: kur dėti pinigus, kai jau turite santaupų
Gerai, tarkime, jau turite finansinį saugiklį ir kas mėnesį lieka šiek tiek pinigų. Dabar galime kalbėti apie investicijas. Bet pirma – kas yra investavimas ir kodėl tai svarbu?
Paprasčiausiai tariant, investavimas – tai jūsų pinigų dėjimas į kažką, kas ateityje turėtų duoti grąžą. Kodėl tai svarbu? Nes infliacija nuolat ėda jūsų pinigų vertę. Jei laikote 10,000 eurų po pagalve (ar net banko sąskaitoje be palūkanų), po 10 metų už tuos pačius pinigus galėsite nusipirkti mažiau nei dabar. Vidutiniškai infliacija per metus būna apie 2-3%, o kai kada ir daugiau.
Investavimas padeda jūsų pinigams augti greičiau nei infliacija. Bet čia svarbu suprasti pagrindinį principą: didesnis potencialus pelnas visada reiškia didesnę riziką. Nėra tokio dalyko kaip „garantuotas didelis pelnas be rizikos” – jei kas nors jums tai žada, tai greičiausiai sukčiavimas.
Pradedantiesiems aš visada rekomenduoju pradėti nuo konservatyvesnių investicijų ir palaipsniui mokytis. Štai keletas variantų, kurie tinka pradedantiesiems Lietuvoje:
Valstybės obligacijos – tai iš esmės paskolos valstybei. Lietuvos valstybės obligacijos yra laikomos gana saugiomis, nors grąža nėra didelė – paprastai apie 2-4% per metus. Bet tai geriau nei laikyti pinigus sąskaitoje.
Investiciniai fondai (ETF) – tai tarsi krepšelis įvairių akcijų ar obligacijų. Vietoj to, kad pirktumėte vienos kompanijos akcijas (kas yra rizikinga), perkate mažą dalį daugelio kompanijų. Tai vadinama diversifikacija ir tai sumažina riziką.
Pensijų kaupimas – nors tai skamba nuobodžiai, tai viena geriausių ilgalaikių investicijų. Ypač jei jūsų darbdavys prideda pinigų prie jūsų įmokų. Tai iš esmės nemokamas pinigai.
Praktiniai patarimai investuojant pirmuosius pinigus
Kai pradėsite investuoti, laikykitės šių principų:
Nepulkite į ekstremą. Neinvestuokite visų savo santaupų iš karto. Pradėkite nuo nedidelės sumos, su kuria jums būtų psichologiškai patogu – galbūt 100-200 eurų per mėnesį. Kai įgysite patirties ir pasitikėjimo, galėsite didinti sumas.
Diversifikuokite. Nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį. Jei investuosite tik į vienos kompanijos akcijas ir ta kompanija žlugs, prarasite viską. Jei investuosite į fondą, kuris turi 500 skirtingų kompanijų akcijų, vienos kompanijos žlugimas jums beveik nieko nereiškia.
Galvokite ilgalaikiškai. Akcijų rinkos svyruoja – tai normalu. Per trumpą laiką jūsų investicijos gali ir prarasti vertę. Bet istoriškai, per ilgesnį laiką (10-20 metų), rinka auga. Todėl investuokite pinigus, kurių jums nereikės artimiausiu metu.
Mokykitės nuolat. Skaitykite apie investicijas, žiūrėkite edukacinius vaizdo įrašus, klausykite podkastų. Kuo daugiau žinote, tuo geresnius sprendimus priimsite. Bet atsargiai su „greitojo praturtėjimo” patarimais – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Dar vienas svarbus dalykas – investavimo platformos. Lietuvoje galite investuoti per vietinius bankus, bet dažnai jų mokesčiai yra gana dideli. Alternatyva – tarptautinės platformos kaip Interactive Brokers, Trading 212 ar Revolut. Jos paprastai turi mažesnius mokesčius, bet reikia būti atsargiems su mokesčių deklaravimu – jūs patys turėsite deklaruoti pajamas iš investicijų VMI.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo karjerą esu matęs daugybę žmonių, kurie daro tas pačias klaidas. Leiskite pasidalinti dažniausiomis, kad jūs jų išvengtumėte:
Klaida nr. 1: Investavimas prieš sukuriant finansinį saugiklį. Matau tai nuolat – žmonės sužino apie investicijas, susižavi ir įdeda visus pinigus į akcijas. Paskui atsitinka netikėta situacija, jiems reikia pinigų, ir jie priversti parduoti investicijas nuostolingai. Visada pirmiausia sukurkite saugiklį.
Klaida nr. 2: Emocinis investavimas. Žmonės perka akcijas, kai rinka kyla (nes visi kalba, kaip gerai sekasi), ir parduoda, kai krenta (nes bijo prarasti daugiau). Tai priešingai nei turėtų būti. Geriausia strategija – reguliarus investavimas nepriklausomai nuo rinkos situacijos.
Klaida nr. 3: Skolinimasis investicijoms. Niekada, niekada nesiskolinkite pinigų investuoti. Taip, galite uždirbti daugiau, jei rinka kils. Bet jei rinka kris, prarasite ne tik savo, bet ir pasiskolintus pinigus, dar su palūkanomis.
Klaida nr. 4: Sekimas paskui „karštus patarimus”. Draugas pasakė, kad kažkokia akcija tikrai kils? Internetiniame forume visi perka kriptovaliutą? Tai nėra investavimo strategija. Prieš investuodami, patys išsianalizuokite, į ką dedate pinigus.
Klaida nr. 5: Mokesčių ignoravimas. Lietuvoje pajamos iš investicijų apmokestinamos 15% GPM. Kai kurie žmonės apie tai pamiršta ir paskui gauna nemalonų siurprizą iš VMI. Visada planuokite mokesčius iš anksto.
Kaip biudžeto valdymas ir investavimas keičia gyvenimą
Noriu pasidalinti savo istorija. Prieš maždaug septynerius metus aš uždirbu neblogai, bet nuolat jausdavausi finansiškai nesaugus. Nežinojau, kur dingsta pinigai, neturėjau santaupų, ir mintis apie investicijas atrodė kaip kažkas, skirta tik turtingiems žmonėms.
Paskui vienas kolega pasiūlė man paprastą iššūkį: vieną mėnesį užsirašyti visas išlaidas. Tik užsirašyti, nieko daugiau. Tai buvo akių atvėrimas. Paaiškėjo, kad išleidau apie 200 eurų per mėnesį dalykams, kurių net neprisimenu – spontaniški pirkimai, prenumeratos, kuriomis nesinaudoju, brangus maistas pietums darbe.
Pradėjau mažais žingsneliais. Pirmiausia optimizavau savo išlaidas – ne atsisakiau visko, o tiesiog tapo sąmoningesnis. Pradėjau gaminti pietus namuose (sutaupiau apie 100 eurų per mėnesį), atsisakiau kelių prenumeratų (dar 30 eurų), pakeičiau telefono planą (15 eurų). Iš viso – apie 145 eurų per mėnesį, kurių anksčiau „nemačiau”.
Tuos pinigus pradėjau dėti į atskirą sąskaitą. Per šešis mėnesius surinkau 1000 eurų – mano pirmąjį finansinį saugiklį. Žinojimas, kad turiu tą rezervą, buvo neįtikėtinai raminantis. Nebijojau, kad netikėtas automobilio gedimas sugriaus mano mėnesį.
Paskui pradėjau investuoti. Pradžioje labai konservatyviai – 100 eurų per mėnesį į diversifikuotą ETF fondą. Per pirmuosius metus mano investicijos paaugo apie 8%. Tai nebuvo daug pinigų – gal šimtas eurų pelno – bet principas buvo svarbus. Mano pinigai pradėjo dirbti man.
Dabar, po septynerių metų, turiu tvirtą finansinį pagrindą. Turiu santaupų, kurios leidžia man jaustis saugiai, turiu investicijų, kurios auga, ir svarbiausia – turiu ramybę. Nebijau netikėtų situacijų, galiu planuoti ateitį, galiu sau leisti dalykus, kurių tikrai noriu, be kaltės jausmo.
Ir tai nėra todėl, kad pradėjau uždirbti daug daugiau (nors pajamos šiek tiek išaugo). Tai todėl, kad išmokau valdyti tai, ką turiu. Tai įgūdis, kuris tarnauja man kiekvieną dieną ir kuris tarnaus visą gyvenimą.
Jūs galite tą patį. Nesvarbu, ar uždirbi 800, ar 2000 eurų per mėnesį – principai tie patys. Pradėkite nuo mažų žingsnių: išsiaiškinkite, kur eina jūsų pinigai, optimizuokite išlaidas, sukurkite saugiklį, paskui pradėkite investuoti. Nebus lengva iš karto, reikės disciplinos ir kantrybės. Bet po metų, dviejų ar penkių, žvelgdami atgal, būsite dėkingi sau, kad pradėjote šiandien.
Finansinė laisvė – tai ne apie tai, kad turėtumėte milijonus. Tai apie tai, kad turėtumėte kontrolę virš savo pinigų, o ne atvirkščiai. Ir ta kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio, kurį galite žengti jau šiandien.
