Kai pinigai kalba, o tu nesupranti kalbos

Žinot, aš visada galvojau, kad finansų specialistai yra tokie žmonės su skaičiuotuvais vietoj širdžių, kurie pusryčiams valgo Excel lenteles ir geria kavą iš puodelių su S&P 500 grafikais. Bet kai pradėjau kalbėtis su realiais profesionalais ir tyrinėti jų asmeninius užrašus, supratau – jie tokie pat žmonės kaip ir mes, tik su keliais gudriais triukais rankove.

Įdomiausia tai, kad daugelis finansų profesionalų savo asmeniniams pinigams taiko visai ne tas sudėtingas strategijas, kurias siūlo klientams. Priešingai – jie laikosi paprastų, bet veiksmingų principų. Ir štai čia prasideda įdomybės.

Vienas mano pažįstamas finansų konsultantas Tomas pasakojo, kad jo pirmasis asmeninio biudžeto planas buvo katastrofa. Jis bandė sekti kiekvieną išleistą centą, kategorijas kūrė kaip maniakas, ir po dviejų savaičių viską metė. Nes kas normalus taip gyvens? Tada jis suprato, kad net profesionalai turi rasti savo kelią, kuris veikia būtent jiems.

Trys kišenės principas arba kaip neapsivaryti skaičiuojant

Dauguma finansų specialistų, su kuriais teko bendrauti, naudoja tai, ką aš vadinu „trimis kišenėmis”. Ne, tai ne oficialus terminas iš vadovėlių, bet principas veikia puikiai.

Pirmoji kišenė – tai pinigai gyventi. Čia ateina alga, iš čia mokamos sąskaitos, perkamas maistas, benzinas, Netflix prenumerata ir visos tos smulkmenos, be kurių šiuolaikinis gyvenimas tampa sunkiai įsivaizduojamas. Finansų profesionalai rekomenduoja, kad ši dalis sudarytų apie 50-60% pajamų. Bet, kaip sakė viena finansų planavimo specialistė Greta, „jei tau reikia 70%, nes gyveni Vilniuje ir moki nuomą – tai tavo 70% ir yra teisingi”.

Antroji kišenė – ateities fondas. Čia kaupiama pensijai, investuojama, dedama į indėlius. Idealu būtų 20-30% pajamų, bet pradėti galima ir nuo 10%. Svarbiausia – pradėti. Vienas investicijų valdytojas man pasakė: „Geriau investuoti 50 eurų per mėnesį nuo 25 metų, nei 500 eurų nuo 45-ių. Matematika negailestinga, bet laikas yra tavo draugas.”

Trečioji kišenė – tai, kas lieka gyvenimui. Kelionės, pomėgiai, spontaniški pirkiniai, vakarėliai su draugais. Apie 10-20% pajamų. Ir čia svarbu nesijausti kaltam. Finansų profesionalai pabrėžia, kad biudžetas be šios dalies yra kaip dieta be cheat day – anksčiau ar vėliau viską mesi.

Kodėl automatizacija yra geriausia draugė

Štai ko tikrai nesitikėjau sužinoti: dauguma finansų specialistų nebesėdi su Excel lentelėmis kasdien. Jie viską automatizuoja iki maksimumo.

Pavyzdžiui, algos dieną automatiškai nuskaičiuojama tam tikra suma į investicinę sąskaitą. Dar viena suma – į taupomąją. Likutis lieka einamojoje. Taip nereikia galvoti, spręsti, svarstyti. Sistema veikia už tave.

Andrius, kuris dirba privačiame banke ir konsultuoja turtingus klientus, savo asmeniniams pinigams naudoja net ne pačias sudėtingiausias sistemas. Jo žodžiais: „Aš turiu tris banko sąskaitas. Vieną algai ir kasdienėms išlaidoms, vieną trumpalaikiems tikslams, vieną ilgalaikiams. Kas mėnesį automatiškai pasiskirsto pinigai. Aš net nematau tų pinigų, kurie keliauja į taupymą. Tarsi jų niekada ir neturėjau.”

Šis principas vadinamas „pirma užmokėk sau”. Skamba kaip iš savipagalbos knygos, bet veikia. Kai pinigai automatiškai išeina į investicijas ar santaupas dar prieš tau suspėjus juos pamatyti, nėra pagundos jų išleisti.

Investavimo strategijos, kurios neišvarys iš proto

Dabar apie investicijas. Jei manai, kad finansų profesionalai kasdien prekiauja akcijomis ir stebi rinkų svyravimus – nusivylsi. Dauguma jų laikosi nuobodžios, bet veiksmingos strategijos.

Indeksiniai fondai – štai apie ką kalba beveik visi. Ne atskirų kompanijų akcijos, ne kriptovaliutos (na, gal tik nedidelė dalis eksperimentams), ne sudėtingi finansiniai instrumentai. Tiesiog indeksiniai fondai, kurie seka visą rinką.

Vienas portfelio valdytojas Marius man aiškino taip: „Žiūrėk, aš dirbu su investicijomis kasdien. Bet savo pinigams? 80% turiu paprastuose pasaulinės rinkos indeksiniuose fonduose. Kodėl? Nes istoriškai tai veikia, kainuoja mažai, ir man nereikia galvoti. Aš noriu gyventi gyvenimą, o ne stebėti grafikus.”

Štai kaip tai atrodo praktiškai:
– Pagrindas (60-70%): pasaulinio akcijų rinkos indeksinis fondas. Tai gali būti MSCI World ar panašūs.
– Stabilumas (20-30%): obligacijų fondai arba pinigų rinkos fondai. Kuo arčiau pensijos, tuo daugiau šios dalies.
– Eksperimentai (0-10%): čia gali būti atskiros akcijos, kriptovaliutos, nekilnojamas turtas. Bet tik tai, ką gali sau leisti prarasti.

Ir dar vienas dalykas – reguliarumas svarbesnis už laiką. Geriau kas mėnesį investuoti po 100 eurų, nei laukti „tinkamo momento” ir investuoti 1200 eurų kartą per metus. Rinkos laikas neįmanomas net profesionalams.

Avarinė atsarga – ne prabanga, o būtinybė

Kiekvienas finansų specialistas, su kuriuo kalbėjausi, turėjo avarinę atsargą. Kiekvienas. Be išimties. Ir ne todėl, kad jie bijo, o todėl, kad jie žino, kaip gyvenimas veikia.

Klasikinė rekomendacija – 3-6 mėnesių išlaidų suma. Bet čia vėl ne dogma. Jei turi stabilų darbą, gyveni su partneriu, kuris taip pat dirba, ir neturi kreditų – gal užteks ir 3 mėnesių. Jei esi laisvai samdomasis, turi vaikų ir hipoteką – geriau 6-9 mėnesiai.

Laura, kuri veda finansinio planavimo seminarus, pasakojo savo istoriją: „Prieš penkerius metus maniau, kad avarinė atsarga – tai silpnuoliams. Aš gi investuoju, mano pinigai dirba! Paskui netikėtai reikėjo keisti automobilį, tuo pačiu metu sugedo šaldytuvas, ir dar darbovietėje atidėjo premijas. Turėjau traukti pinigus iš investicijų nuostolingai. Pamoka kainavo brangiai.”

Avarinė atsarga turi būti lengvai prieinama, bet ne per lengvai. Gera vieta – atskiroje taupomojoje sąskaitoje, ne ten, kur kasdien matai balansą. Kai kurie profesionalai net naudoja kito banko sąskaitas, kad būtų papildoma kliūtis impulsyviems sprendimams.

Kaip sekti išlaidas, kad tai nebūtų kankinimas

Grįžkime prie to, apie ką kalbėjau pradžioje – sekti kiekvieną centą yra beprotybė. Bet visai nesekti – irgi ne sprendimas. Finansų profesionalai randa aukso vidurį.

Daugelis naudoja 80/20 principą. Jie detaliai seka didžiąsias išlaidų kategorijas – būstą, transportą, maistą, draudimus. Tai sudaro apie 80% visų išlaidų. Likusiems 20% (kava, kino bilietai, smulkmenos) jie nustato bendrą mėnesinį limitą ir nesuka galvos dėl detalių.

Vienas būdas, kurį rekomenduoja daugelis – kas ketvirtį, ne kas mėnesį, peržiūrėti banko išrašus. Atsisėsti su kava, praleisti 30 minučių ir pasižiūrėti, kur nuėjo pinigai. Ne tam, kad jaustumeis kaltė, o tam, kad suprastum savo įpročius.

Programėlės gali padėti, bet jos nėra būtinos. Kai kurie profesionalai naudoja sudėtingas sistemas, kiti – tiesiog Google Sheets su trimis stulpeliais: pajamos, išlaidos, skirtumas. Svarbiausia ne įrankis, o tai, kad sistemą naudotum.

Klaidos, kurių nedaro net profesionalai (nes jau padarė)

Čia bus įdomu. Finansų specialistai irgi daro klaidų. Arba, tiksliau, darė, kol išmoko.

Klaida nr. 1: Pernelyg agresyvus investavimas jaunystėje. Taip, jaunystėje galima rizikuoti daugiau, bet tai nereiškia, kad reikia visus pinigus dėti į vieną akcijų krepšelį. Vienas konsultantas prisipažino investavęs visas santaupas į technologijų startupo akcijas, nes „tikrai iškils”. Neįkilo. Pamoka: diversifikacija nėra nuobodi, ji yra išmintinga.

Klaida nr. 2: Ignoravimas infliacijos. Laikyti visus pinigus taupomojoje sąskaitoje su 0,5% palūkanomis, kai infliacija 5% – tai kaip bėgti atgal. Pinigai turi augti bent tiek, kiek auga kainos. Todėl investavimas nėra prabanga, o būtinybė.

Klaida nr. 3: Lyginimasis su kitais. Draugas nusipirko naują automobilį? Kolega keliauja į Bali trečią kartą per metus? Tai jų pinigai, jų prioritetai, ir galbūt jų skolos. Finansų profesionalai pabrėžia: tavo biudžetas turi atspindėti tavo vertybes, ne kažkieno Instagram gyvenimą.

Klaida nr. 4: Pernelyg sudėtingos sistemos. Jau minėjau, bet pakartosiu: jei tavo biudžeto sistema reikalauja daugiau nei 30 minučių per savaitę, ji per sudėtinga. Paprastumas – tai ilgalaikio sėkmės raktas.

Kai viskas susidėlioja į vieną paveikslą

Žinot, kas labiausiai nustebino mane bendraujant su finansų profesionalais? Ne jų žinios ar strategijos. Bet tai, kad jie visi pabrėžė vieną dalyką: finansinis planavimas – tai ne apie pinigus. Tai apie laisvę, ramybę, galimybę rinktis.

Viena finansų planavimo specialistė Rasa man pasakė: „Aš nepadėdu žmonėms tapti turtingais. Aš padėdu jiems miegoti ramiai naktį, nesijaudinti dėl netikėtų išlaidų ir turėti pasirinkimą, kai gyvenimas meta iššūkių.”

Ir tai tikrai rezonuoja. Kai turi tvarkingą biudžetą, avarinę atsargą ir investuoji ateičiai, tu nesijauti turtingas (bent jau ne iš karto), bet jauti kontrolę. O tai neįkainojama.

Taigi, jei šiandien pasiimsi tik vieną dalyką iš šio straipsnio, tebūnie tai: pradėk paprastai. Automatizuok tai, ką gali. Investuok reguliariai, net jei sumos mažos. Turėk avarinę atsargą. Ir, svarbiausia, nesikankink dėl tobulo plano – geriau turėti netobulą planą, kurį vykdai, nei tobulą planą, kuris guli stalčiuje.

Finansų profesionalai nėra superžmonės su antgamtiniais gebėjimais. Jie tiesiog turi sistemą, kuri veikia, ir laikosi jos. Tu gali tą patį. Pradėk šiandien, pradėk mažai, bet pradėk. Nes geriausias laikas pradėti buvo prieš dešimt metų, o antras geriausias – dabar.