Galbūt tai nuskambės keistai, bet daugelis finansų profesionalų pripažįsta, kad jų asmeninis biudžetas kartais būna tokia pat sumaištis kaip ir eilinio žmogaus. Skirtumas tik tas, kad jie žino, kaip tą sumaištį suvaldyti ir paversti veikiančia sistema. Per pastaruosius kelerius metus turėjau progą pakalbėti su keliais dešimtimis finansų planavimo specialistų, investicinių konsultantų ir buhalterių apie tai, kaip jie patys tvarko savo pinigus. Paaiškėjo, kad jų metodai nėra nei pernelyg sudėtingi, nei reikalaujantys ypatingų žinių – tiesiog jie naudoja patikrintus būdus, kuriuos galima pritaikyti bet kam.
50/30/20 taisyklė su asmeniniais patobulinimais
Šis metodas yra vienas populiariausių tarp finansų konsultantų, nors daugelis jų pripažįsta, kad originalią formulę pritaiko sau. Pagrindinė idėja paprasta: 50% pajamų skiriama būtiniesiems poreikiams, 30% – norams, o 20% – santaupoms ir skolų grąžinimui.
Tačiau štai kaip tai veikia realiame gyvenime. Vilma, 34 metų finansų analitikė iš Vilniaus, uždirba apie 2500 eurų po mokesčių. Ji sako, kad griežtai laikytis šių procentų būtų neprotinga, ypač Lietuvoje, kur būsto išlaidos gali suėsti didžiąją dalį pajamų. Todėl ji pritaikė metodą: 55% būtiniesiems poreikiams (įskaitant būstą, maistą, transportą ir draudimus), 25% – norams ir 20% – santaupoms.
Praktiškai tai atrodo taip: 1375 eurai būtiniesiems poreikiams, 625 eurai norams ir 500 eurų santaupoms. Vilma sako, kad svarbiausia čia ne tikslūs procentai, o tai, kad sistema veikia nuosekliai. Ji kas ketvirtį peržiūri šiuos skaičius ir koreguoja priklausomai nuo situacijos – pavyzdžiui, žiemą šildymo sąskaitos didesnės, tai būtinųjų poreikių dalis gali išaugti iki 60%.
Nulinės bazės biudžeto metodas
Šis metodas skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai vienas paprasčiausių būdų kontroliuoti išlaidas. Idėja tokia: kiekvienas uždirbtų pinigų euras turi turėti konkretų tikslą dar prieš gaunant atlyginimą. Tai nereiškia, kad viską turite išleisti – santaupos ir investicijos taip pat yra tikslai.
Andrius, 41 metų nepriklausomas finansų konsultantas, naudoja šį metodą jau dešimt metų. Jis sako, kad iš pradžių tai atrodė pernelyg smulkmeniška, bet dabar negali įsivaizduoti kitaip. Kiekvieną mėnesį, prieš gaudamas atlyginimą, jis sudaro planą: nuoma – 450 eurų, komunalinės paslaugos – 80 eurų, maistas – 300 eurų, transportas – 120 eurų, sporto klubas – 45 eurai, pramogos – 200 eurų, santaupos – 600 eurų, investicijos – 400 eurų ir taip toliau.
Raktas čia yra tai, kad kai viskas suplanuota, nėra tokio dalyko kaip „likusieji pinigai”. Jei mėnesio pabaigoje lieka pinigų, jie automatiškai keliauja į santaupų ar investicijų kategoriją. Andrius taip pat turi atsarginę kategoriją „nenumatytiems dalykams” – apie 100 eurų per mėnesį. Jei šie pinigai nepanaudojami, jie taip pat keliauja į santaupas.
Kelių sąskaitų sistema
Daugelis finansų profesionalų prisiekia šiuo metodu, nes jis automatizuoja biudžeto laikymąsi. Vietoj to, kad turėtumėte vieną sąskaitą ir stengtumėtės galvoje skaičiuoti, kiek kam galite išleisti, jūs sukuriate kelias skirtingas sąskaitas skirtingiems tikslams.
Laura, 38 metų investicinė konsultantė, turi penkias skirtingas sąskaitas: pagrindinę atlyginimo gavimui, kasdienių išlaidų sąskaitą, sąskaitą sąskaitoms (komunalinėms paslaugoms, draudimams ir pan.), santaupų sąskaitą ir investicinę sąskaitą. Kai tik gauna atlyginimą, pinigai automatiškai paskirstomi į šias sąskaitas pagal iš anksto nustatytus procentus.
Pavyzdžiui, iš 3000 eurų atlyginimo: 1200 eurų keliauja į kasdienių išlaidų sąskaitą, 800 eurų – į sąskaitų sąskaitą, 600 eurų – į santaupų sąskaitą ir 400 eurų – į investicinę sąskaitą. Likę pinigai lieka pagrindinėje sąskaitoje kaip atsarga. Laura sako, kad šis metodas veikia puikiai, nes nereikia galvoti – kai kasdienių išlaidų sąskaitoje baigiasi pinigai, ji žino, kad mėnesiui užtenka.
Atvirkštinio biudžeto principas
Šis metodas ypač populiarus tarp tų, kurie nenori per daug laiko skirti biudžeto planavimui. Idėja paprasta: pirma apsisprendžiate, kiek norite taupyti ar investuoti, ir tuos pinigus pervedate iš karto po atlyginimo gavimo. Su likusiais pinigais darote ką norite.
Tomas, 45 metų pensijų fondų valdytojas, sako, kad tai vienintelis metodas, kuris jam veikia ilgalaikėje perspektyvoje. Jis nustato, kad nori taupyti 30% savo pajamų, ir automatiškai perveda šią sumą į santaupų ir investicijų sąskaitas. Su likusiais 70% jis gyvena kaip nori – žinoma, stengiasi būti protingas, bet nesivaržo smulkmeniškai skaičiuoti kiekvieno euro.
Praktiškai tai atrodo taip: Tomas uždirba 4000 eurų, iš kurių 1200 eurų automatiškai keliauja į santaupes ir investicijas. Su likusiais 2800 eurais jis dengia visas kitas išlaidas. Jis sako, kad šis metodas veikia, nes pašalina pagrindinę problemą – sprendimų nuovargį. Kai santaupos jau atidėtos, nereikia galvoti, ar šį mėnesį pavyks sutaupyti, ar ne.
Kategorijų vidurkių stebėjimas
Ne visi finansų profesionalai mėgsta griežtus biudžetus. Kai kurie naudoja lankstesnį metodą – jie stebi savo išlaidų vidurkius skirtingose kategorijose ir stengiasi neviršyti jų per daug.
Rasa, 36 metų finansų direktorė vidutinėje įmonėje, sako, kad jai griežtas mėnesinis biudžetas niekada neveikė. Vietoj to, ji stebi trijų mėnesių slankųjį vidurkį pagrindinėse kategorijose: maistas, transportas, pramogos, drabužiai ir kita. Jei kuriame nors mėnesyje ji išleidžia daugiau nei vidutiniškai, ji žino, kad kitą mėnesį turėtų būti atsargesnė toje kategorijoje.
Pavyzdžiui, jos maisto išlaidos per pastaruosius tris mėnesius buvo 280, 320 ir 300 eurų – vidutiniškai 300 eurų per mėnesį. Jei kitą mėnesį ji išleidžia 380 eurų, ji žino, kad viršijo vidurkį 80 eurų ir turėtų artimiausiu metu kompensuoti. Rasa sako, kad šis metodas jai tinka, nes leidžia būti lankstesnei ir nesijaučia taip suvaržyta kaip su griežtu biudžetu.
Svarbu pažymėti, kad šis metodas reikalauja geros išlaidų stebėjimo sistemos. Rasa naudoja programėlę, kuri automatiškai kategorizuoja jos išlaidas, todėl jai nereikia rankiniu būdu viską įvedinėti.
Procentinis pajamų augimo paskirstymas
Vienas įdomiausių metodų, kurį pastebėjau kalbėdamasis su finansų profesionalais, yra tai, kaip jie elgiasi su pajamų padidėjimu. Daugelis žmonių, gavę didesnį atlyginimą ar premiją, tiesiog pradeda daugiau leisti. Finansų profesionalai dažnai naudoja kitą strategiją.
Justinas, 42 metų investicijų banko analitikas, pasakojo, kad kai jis gauna padidėjimą ar premiją, jis taiko 80/20 taisyklę: 80% padidėjimo keliauja į santaupas ir investicijas, o tik 20% – į gyvenimo lygio pagerinimą. Tai reiškia, kad jei jo atlyginimas padidėja 500 eurų, 400 eurų automatiškai keliauja į ilgalaikius tikslus, o 100 eurų jis gali naudoti kaip nori.
Šis metodas leidžia mėgautis pajamų augimu, bet tuo pačiu užtikrina, kad finansinė padėtis nuolat gerėja. Justinas sako, kad per penkiolika metų karjeros šis metodas leido jam sukaupt solidų investicinį portfelį, nors jis niekada nesijaučia, kad per daug save riboja.
Kas atsitinka, kai planai suyra
Visi finansų profesionalai, su kuriais kalbėjausi, pripažino vieną dalyką: net geriausi planai kartais žlunga. Svarbiausia ne tai, kad biudžetas būtų tobulas, o tai, kaip reaguojate, kai viskas eina ne pagal planą.
Greta, 39 metų nepriklausoma finansų konsultantė, pasakojo apie laikotarpį, kai jos šeimoje atsirado nenumatytų medicininių išlaidų. Per tris mėnesius jie išleido apie 3000 eurų daugiau nei planavo. Vietoj to, kad panikuotų ar mestų biudžeto planavimą visai, ji tiesiog pritaikė savo sistemą: laikinai sumažino santaupų dalį nuo 25% iki 10%, padidino būtinųjų poreikių kategoriją ir atidėjo keletą planuotų pirkimų.
Po pusės metų, kai situacija stabilizavosi, ji palaipsniui grąžino biudžetą į įprastą būseną. Greta sako, kad svarbiausia pamoka čia yra lankstumas – biudžetas turėtų būti įrankis, kuris padeda, o ne kalėjimas, kuris suvaržo.
Daugelis finansų profesionalų rekomenduoja turėti avarinį fondą būtent dėl tokių situacijų. Tipiškai tai turėtų būti 3-6 mėnesių išlaidų suma, laikoma lengvai prieinamoje sąskaitoje. Kai atsiranda nenumatytų išlaidų, pirmiausia naudojamas šis fondas, o ne griaunama visa biudžeto sistema.
Kai skaičiai tampa gyvenimo būdu
Po visų šių pokalbių su finansų profesionalais pastebėjau vieną bendrą bruožą: jie visi žiūri į biudžeto planavimą ne kaip į apribojimą, o kaip į įrankį, kuris suteikia laisvę. Tai gali skambėti paradoksaliai, bet kai žinai, kur yra tavo pinigai ir kur jie keliauja, tu faktiškai turi daugiau laisvės priimti sprendimus.
Nė vienas iš šių metodų nėra tobulas ir nė vienas netinka visiems. Kai kurie žmonės geriau jaučiasi su griežta struktūra, kiti – su lankstesne sistema. Svarbiausia rasti tai, kas veikia jums ir ko galite laikytis ilgalaikėje perspektyvoje. Finansų profesionalai taip pat pripažįsta, kad jų metodai keitėsi per metus – tai, kas veikė prieš dešimt metų, nebūtinai veikia dabar.
Vienas praktinis patarimas, kurį girdėjau iš daugelio: pradėkite paprastai. Nebandykite iš karto įdiegti sudėtingos sistemos su dešimtimis kategorijų ir griežtais limitais. Pradėkite nuo paprasto išlaidų stebėjimo bent vieną mėnesį, kad suprastumėte, kur iš tikrųjų keliauja jūsų pinigai. Tada pasirinkite vieną metodą ir išbandykite jį bent tris mėnesius. Jei neveikia, pritaikykite ar pabandykite kitą.
Taip pat verta prisiminti, kad biudžeto planavimas nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas. Daugelis finansų profesionalų kas ketvirtį peržiūri savo biudžetus ir atlieka koregavimus. Gyvenimas keičiasi, prioritetai keičiasi, pajamos keičiasi – jūsų biudžetas turėtų keistis kartu su jais.
