Finansinio raštingumo pagrindai: kodėl tai svarbu kiekvienam
Pinigų valdymas nėra vien tik skaičių žongliavimu ar sudėtingų formulių taikymu. Tai greičiau kasdienių sprendimų visuma, kuri lemia mūsų gyvenimo kokybę dabar ir ateityje. Daugelis žmonių jaučia nerimą kalbėdami apie finansus, nes mokykloje šių dalykų niekas nemokė, o suaugus atrodo per vėlu pradėti. Tačiau realybė yra tokia: niekada nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti tvarkyti savo finansinius reikalus.
Finansinis raštingumas prasideda nuo paprasčiausių dalykų – supratimo, kiek uždirbate, kiek išleidžiate ir kur tie pinigai dingsta. Stebėtinai daug žmonių negali tiksliai atsakyti į šiuos klausimus. Jie žino savo atlyginimą, bet neturi nė mažiausio supratimo, kodėl mėnesio pabaigoje sąskaitoje lieka tik kelios dešimtys eurų.
Pirmasis žingsnis link finansinės gerovės – tai sąžiningas pokalbis su savimi apie pinigus. Reikia užsirašyti visas pajamas ir išlaidas bent vieną mėnesį. Ne kokioje nors programėlėje (nors ir tai puiku), bet bent paprastame bloknotėlyje. Kai matote juodu ant balto, kad kavai išleidžiate 80 eurų per mėnesį, o abonementinėms paslaugoms, kuriomis beveik nesinaudojate – dar 40 eurų, tai tampa realiu skaičiumi, o ne abstrakčia sąvoka.
Biudžeto sudarymas: ne apribojimas, o laisvės įrankis
Daugelis žmonių biudžetą suvokia kaip bausmę ar save ribojantį mechanizmą. „Dabar negalėsiu nusipirkti to, ko noriu” – tokia yra tipinė reakcija. Bet tai fundamentalus nesusipratimas. Biudžetas iš tikrųjų suteikia laisvę, nes žinote tiksliai, kiek galite išleisti tam tikroms reikmėms, nejausdami kaltės ar nerimo.
Egzistuoja įvairių biudžeto sudarymo metodų. Vienas populiariausių – 50/30/20 taisyklė. Pagal ją 50 procentų pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas), 30 procentų – pageidaujamoms prekėms ir paslaugoms (pramogos, restoranai, pomėgiai), o 20 procentų – taupymui ir investicijoms. Tai gera pradinė schema, bet ne dogma.
Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga. Jei gyvenant su tėvais būtinoms išlaidoms tenka tik 30 procentų pajamų, puiku – galite daugiau taupyti. Jei turite šeimą ir hipoteką, galbūt būtinoms išlaidoms tenka 60 procentų. Svarbiausia – rasti balansą, kuris veikia jūsų gyvenime, ir nuosekliai jo laikytis.
Praktinis patarimas: sukurkite atskirą sąskaitą taupymui ir investicijoms. Kai tik gaunate atlyginimą, automatiškai perveskite numatytą sumą į šią sąskaitą. Tokiu būdu „mokate sau” pirmiausia, o ne taupote tai, kas lieka mėnesio pabaigoje (nes dažniausiai nelieka nieko).
Skubios pagalbos fondas: finansinis saugos tinklas
Prieš pradedant investuoti, būtina susikurti finansinį atsargų fondą. Tai pinigai, skirti netikėtoms situacijoms – automobilio remontui, skubiai medicininei procedūrai, netikėtam atleidimui iš darbo. Be šio fondo bet kokia investicija tampa rizikinga, nes netikėtos išlaidos privers parduoti investicijas ne tuo metu, kai jūs norite, o kai privalote.
Kiek reikia turėti šiame fonde? Klasikinis patarimas – nuo trijų iki šešių mėnesių pragyvenimo išlaidų. Jei jūsų mėnesinės išlaidos yra 1000 eurų, turėtumėte turėti 3000-6000 eurų atsargų fondą. Tai gali atrodyti milžiniška suma, bet nesistenkite jos sukaupt per mėnesį. Geriau kas mėnesį atidėti 100-200 eurų ir per pusantrų-dvejų metų pasiekti tikslą.
Šie pinigai turėtų būti laikomi saugioje, lengvai prieinamoje vietoje. Taupomoji sąskaita su nedidelėmis palūkanomis yra idealus variantas. Nevertėtų šių pinigų investuoti į akcijas ar kriptovaliutas – jų vertė gali kristi būtent tuo metu, kai jums prireiks pinigų. Atsargų fondo tikslas – ne uždirbti, o apsaugoti.
Kai kurie žmonės jaučiasi nepatogiai laikydami „tingius” pinigus sąskaitoje, kai galėtų juos investuoti. Bet pagalvokite apie tai kaip apie draudimą. Jūs mokate už automobilio draudimą, nors tikitės niekada jo nenaudoti. Atsargų fondas – tai draudimas nuo finansinių netikėtumų, ir jis vertos kiekvieno euro.
Skolų valdymas: kaip išsivaduoti iš finansinių pančių
Skolos yra viena didžiausių kliūčių finansinei laisvei. Ypač vartojimo kreditas su aukštomis palūkanomis gali tapti tikra našta, kuri trukdo bet kokiam finansiniam progresui. Jei turite skolų, jų grąžinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų.
Egzistuoja dvi pagrindinės skolų grąžinimo strategijos. Pirmoji – „sniego gniūžtės” metodas. Išsirikiuojate visas skolas nuo mažiausios iki didžiausios ir pirmiausia sutelkiate pastangas išmokėti mažiausią, tuo pačiu metu mokėdami minimalius įnašus už kitas skolas. Kai mažiausia skola išmokėta, pereinat prie kitos. Šis metodas veikia psichologiškai – greitos pergalės motyvuoja tęsti.
Antrasis metodas – „lavinos” strategija. Čia prioritetas teikiamas skoloms su aukščiausiomis palūkanomis, nepriklausomai nuo sumos dydžio. Matematiškai tai efektyvesnis būdas, nes sutaupote daugiau palūkanų. Tačiau jei didžiausia palūkanų norma yra ir didžiausia skola, gali praeiti daug laiko, kol pamatysite pažangą, o tai gali demotyvuoti.
Kuris metodas geresnis? Tas, kurio laikysitės. Jei jums reikia greitų pergalių motyvacijai palaikyti, rinkitės sniego gniūžtę. Jei esate labiau racionalus ir galite kantriai laukti, lavina sutaupys daugiau pinigų.
Svarbu suprasti, kad ne visos skolos yra vienodai blogos. Hipoteka su 2-3 procentų palūkanomis yra visiškai kitokio pobūdžio nei vartojimo kreditas su 20 procentų palūkanomis. Pirmoji gali būti net naudinga, jei nekilnojamojo turto vertė auga greičiau nei palūkanų norma. Antroji – finansinė katastrofa, kurios reikia vengti bet kokia kaina.
Investavimo pradmenys: nuo teorijos prie praktikos
Kai jau turite atsargų fondą ir suvaldėte skolas, atėjo laikas pradėti investuoti. Investavimas – tai ne azartinis lošimas ar greito praturtėjimo schema. Tai disciplinuotas, ilgalaikis procesas, kurio tikslas – leisti pinigams dirbti už jus.
Pirmasis dalykas, kurį reikia suprasti apie investavimą – tai rizikos ir grąžos santykis. Kuo didesnė potenciali grąža, tuo didesnė rizika. Valstybės obligacijos duoda mažą, bet stabilų pelną. Akcijos gali duoti daug didesnę grąžą, bet jų vertė svyruoja. Kriptovaliutos gali padvigubėti per mėnesį arba prarasti pusę vertės – tai aukštos rizikos, aukštos grąžos instrumentas.
Jūsų investicinė strategija turėtų atitikti jūsų tikslus ir rizikos toleranciją. Jei investuojate pensijai ir iki jos dar 30 metų, galite sau leisti didesnę riziką – turite laiko atsigauti nuo rinkos nuosmukių. Jei taupote namų įmokai ir planuojate pirkti už trejų metų, turėtumėte rinktis konservatyvesnius instrumentus.
Pradedantiesiems investuotojams puikiai tinka indeksiniai fondai (ETF). Tai fondai, kurie seka tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui, S&P 500 (500 didžiausių JAV įmonių). Pirkdami tokį fondą, iš esmės investuojate į visas šias įmones vienu metu, kas suteikia diversifikaciją. Valdymo mokesčiai yra maži, o istoriškai ilgalaikė grąža – apie 7-10 procentų per metus.
Diversifikacija – tai investavimo pagrindas. Nestatykite visų kiaušinių į vieną krepšelį. Jūsų portfelis turėtų būti paskirstytas tarp skirtingų turto klasių (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas), skirtingų geografinių regionų ir skirtingų sektorių. Tokiu būdu, jei viena dalis portfelio krenta, kita gali augti arba bent išlikti stabili.
Pensijos planavimas: kodėl pradėti reikia dabar
Pensija atrodo kaip kažkas tolimo ir nerealaus, ypač jei jums 25 ar 30 metų. Bet štai matematinis faktas: pradėjus investuoti 25-erių ir kas mėnesį atidedant 200 eurų su 7 procentų metine grąža, 65-erių turėsite apie 525,000 eurų. Jei pradėsite 35-erių su ta pačia suma ir grąža, turėsite tik apie 244,000 eurų. Dešimties metų skirtumas kainuoja beveik 280,000 eurų.
Tai sudėtinių palūkanų magija. Jūsų pinigai uždirba palūkanas, o tos palūkanos vėliau uždirba savo palūkanas. Kuo ilgiau pinigai dirba, tuo spartesnis augimas. Štai kodėl laiko faktorius yra svarbesnis nei investuojama suma.
Lietuvoje galima kaupti pensijai per antrąją ir trečiąją pakopos pensijų fondus. Antroji pakopa yra privaloma dirbantiesiems (nors galima atsisakyti), o trečioji – savanoriška. Trečiosios pakopos įnašai yra atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų, tai reiškia, kad gaunate mokestinę lengvatą – valstybė iš esmės prisideda prie jūsų pensijos.
Tačiau nevertėtų remtis vien valstybine pensija ar pensijų fondais. Geriausia strategija – diversifikuoti ir pensijos taupymą. Dalis pinigų pensijų fonduose, dalis – asmeniniuose investiciniuose portfeliuose, galbūt dalis – nekilnojamajame turte. Tokiu būdu nesate priklausomi nuo vieno šaltinio ir turite daugiau kontrolės.
Mokesčių optimizavimas: kaip sumažinti mokesčių naštą legaliai
Mokesčiai yra neišvengiama gyvenimo dalis, bet tai nereiškia, kad turite mokėti daugiau nei reikia. Egzistuoja daug legalių būdų optimizuoti mokesčius ir pasilikti daugiau uždirbto pinigų.
Individualios veiklos vykdytojai (IVV) gali rinktis tarp kelių apmokestinimo schemų. Priklausomai nuo pajamų ir išlaidų struktūros, viena schema gali būti žymiai naudingesnė už kitą. Verta pasikonsultuoti su buhalteriu ar mokesčių konsultantu – jų paslaugos dažnai atsipirks per sutaupytus mokesčius.
Nekilnojamojo turto nuoma taip pat gali būti apmokestinama skirtingai. Jei nuomojate retkarčiais per platformas kaip Airbnb, tai gali būti laikoma atsitiktinėmis pajamomis. Jei nuomojate nuolat, geriau registruoti individualią veiklą. Kiekvienas atvejis unikalus, ir verta išsiaiškinti, kuri schema jūsų situacijoje naudingiausią.
Investuojant taip pat galima optimizuoti mokesčius. Pavyzdžiui, jei laikote akcijas ilgiau nei metus, kai kuriose šalyse taikoma mažesnė kapitalo prieaugio mokesčio norma. Nuostoliai iš investicijų gali būti naudojami pelno mokesčiui kompensuoti. Pensijų fondų įnašai, kaip minėta, mažina apmokestinamąsias pajamas.
Svarbu suprasti skirtumą tarp mokesčių vengimo (teisėto) ir mokesčių slėpimo (neteisėto). Pirmasis – tai protingas finansų planavimas naudojant įstatymo suteiktas galimybes. Antrasis – nusikaltimas. Visada geriau mokėti kiek daugiau mokesčių ir ramiai miegoti, nei rizikuoti baudomis ir teisinėmis problemomis.
Kelias į finansinę nepriklausomybę: kaip visa tai sujungti
Finansinė nepriklausomybė – tai būsena, kai jūsų pasyvios pajamos (iš investicijų, nuomos, dividendų) padengia jūsų pragyvenimo išlaidas. Tai nereiškia, kad turite būti milijonierius. Jei jūsų mėnesinės išlaidos yra 1500 eurų ir turite investicijų, kurios generuoja 1500 eurų per mėnesį, esate finansiškai nepriklausomas.
Kelias į šią būseną nėra greitas ar lengvas, bet jis tikrai įmanomas su disciplina ir kantrybe. Prasideda nuo mažų žingsnių – biudžeto sudarymo, atsargų fondo sukūrimo, skolų grąžinimo. Paskui pereinama prie investavimo, pradedant nuo nedidelių sumų ir laipsniškai didinant.
Vienas svarbiausių dalykų šiame kelyje – išlaidų kontrolė. Daugelis žmonių, pradėjus uždirbti daugiau, proporcingai padidina ir išlaidas. Tai vadinama „gyvenimo standarto infliacija”. Jei uždirbote 1000 eurų ir išleidote 900, o dabar uždirbate 2000 ir išleidate 1800, jūsų finansinė padėtis nepagerėjo. Siekiant finansinės nepriklausomybės, svarbu didinti atotrūkį tarp pajamų ir išlaidų.
Taip pat svarbu nuolat mokytis. Finansų pasaulis nuolat keičiasi – atsiranda nauji investiciniai instrumentai, keičiasi mokesčių įstatymai, rinkos sąlygos svyruoja. Skaitykite knygas, klausykite podkastų, sekite patikimus finansų ekspertus. Bet būkite atsargūs su „greitų pinigų” pažadais – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Finansinė nepriklausomybė nėra tik apie pinigus. Tai apie laisvę rinktis – dirbti tą darbą, kurį mylite, o ne tą, kuris moka daugiausia; praleisti daugiau laiko su šeima; keliauti; užsiimti pomėgiais. Pinigai yra tik įrankis šiai laisvei pasiekti. Pradėkite šiandien, net jei tai reiškia atidėti vos 20 eurų per mėnesį. Svarbiausias žingsnis – pirmasis, o likę ateis natūraliai, kai įgausite pagreitį ir pamatysite rezultatus.
