Finansinės žurnalistikos žaidimas, kuriame mes visi esame pėstininkai

Prisipažinsiu – ilgą laiką skaičiau finansines naujienas kaip faktų rinkinį. Žiūrėjau į antraštes, gaudžiau skaičius, bandžiau suprasti, ką daryti su savo santaupomis. Kol vienas draugas, dirbantis finansų sektoriuje, paprasčiausiai paklausė: „O ar kada susimąstei, kodėl ta naujiena pasirodė būtent dabar ir būtent taip suformuluota?” Nuo to momento pradėjau skaityti kitaip.

Antraštė – tai ne informacija, tai emocija

Paimkime du sakinius, kurie reiškia tą patį:

• „Akcijų rinka šoktelėjo 2%”
• „Investuotojai atsigavo po praėjusios savaitės nuostolių”

Pirmasis skamba neutraliai. Antrasis jau pasakoja istoriją – buvo blogai, dabar geriau, kažkas „atsigavo”. Žurnalistai tai žino puikiai. Antraštė turi sukelti reakciją, nes be reakcijos niekas nespaustų ant nuorodos. Problema ta, kad ta reakcija dažnai yra baimė arba godumas – dvi emocijos, kurios finansiniuose sprendimuose yra pačios pavojingiausios.

Kai matote žodžius kaip „griūva”, „sprogsta”, „rekordinis”, „krizė” – sustokite sekundei. Paklauskite savęs: ar tai aprašo faktą, ar bando sukelti jausmą?

Ekspertai, kurie visada teisūs (nes jų prognozių niekas neseka)

Finansinėse naujienose mėgstama cituoti analistus. „Ekspertas prognozuoja, kad euro kursas kris.” „Analitikai tikisi augimo.” Skamba solidžiai. Bet yra vienas niuansas, kurį retai kas mini – niekas neseka, kiek tų prognozių iš tikrųjų išsipildo.

Yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad finansų analitikų prognozės ilguoju laikotarpiu nėra žymiai tikslesnės nei atsitiktinis spėjimas. Bet tai neparduoda naujienų. Parduoda tai, kad kažkas autoritetingai pasakė kažką konkretaus. Ir mes, skaitytojai, tą konkretumo iliuziją mylime.

Kai kitą kartą matysite citatą iš „vyresniojo analitiko”, paprasčiausiai Google’inkite to žmogaus ankstesnes prognozes. Kartais rezultatai nustebins.

Kontekstas, kuris dingsta patogiu metu

Vienas mėgstamiausių žurnalistinių triukų – skaičiai be konteksto. „Kompanija prarado 500 milijonų eurų” skamba katastrofiškai. Bet jei ta kompanija verta 200 milijardų ir tai buvo planuotas investicinis nuostolis – tai visai kita istorija. Tik ta istorija yra nuobodesnė ir sunkiau suprantama.

Taip pat veikia ir procentai. „Kriptovaliutų rinka krito 30%” – baisu. Bet jei prieš tai ji augo 400%, tai tas kritimas yra tiesiog korekcija. Kontekstas keičia viską, ir būtent todėl jis taip dažnai praleidžiamas.

Mano asmeninis taisyklė: jei straipsnyje matau didelį skaičių, pirmiausia ieškau, su kuo jis lyginamas. Jei nėra palyginimo – straipsnis greičiausiai bando mane kažkuo įtikinti, o ne informuoti.

Laiko pasirinkimas – ne atsitiktinumas

Finansinės naujienos neatsiranda vakuume. Dažnai jos pasirodo tada, kai kažkam tai naudinga. Kompanija skelbia gerus rezultatus prieš akcijų emissiją. Bankas „nuteka” informaciją apie naują produktą prieš jo pristatymą. Politikas kalba apie ekonomikos augimą prieš rinkimus.

Tai nereiškia, kad viskas yra sąmokslas – dažniausiai tai tiesiog verslo logika. Bet verta paklausti: kodėl šita naujiena pasirodė būtent šiandien? Kas iš to laiko pasirinkimo gauna naudos? Kartais atsakymas yra nekaltas. Kartais – labai įdomus.

Kai „visi” investuoja – tai signalas, bet ne tas, kurį galvojate

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti – masių psichologijos naudojimas. Kai finansinės naujienos rašo „investuotojai plūsta į…”, „visi perka…”, „rekordinis susidomėjimas…” – tai turėtų sukelti ne norą prisijungti, o klausimą: ar aš čia ne per vėlai?

Žurnalistai rašo apie trendus tada, kai jie jau vyksta. Dažnai – kai jie jau baigiasi. Tai ne jų kaltė, tai tiesiog žurnalistikos prigimtis: reikia fakto, kad būtų apie ką rašyti. O faktai atsiranda po to, kai kažkas jau įvyko.

Tai, ką norisi pasakyti pabaigoje (nors niekas to neklausia)

Nesistengiu teigti, kad finansinė žurnalistika yra bloga ar kad žurnalistai yra piktavaliai. Dauguma jų tiesiog dirba savo darbą pagal savo industrijoje nusistovėjusias taisykles. Problema ta, kad tos taisyklės yra sukurtos tam, kad pritrauktų dėmesį – o ne tam, kad padėtų jums priimti geresnius finansinius sprendimus.

Skaityti finansines naujienas kritiškai nėra sunku. Reikia tik įpročio sustoti ir paklausti kelių paprastų klausimų: kas tai parašė, kodėl dabar, kur kontekstas ir kas iš to gauna naudos. Ne kiekviena naujiena yra manipuliacija – bet kiekviena yra kažkieno pasirinkimas, ką pasakyti ir kaip pasakyti.

O tas pasirinkimas retai kada sutampa su jūsų finansiniais interesais.