Tomas dirba finansų analitiku vienoje Vilniaus investicinėje bendrovėje. Skaičiai jam – kasdienybė, tad kai draugai paklausdavo, kaip taupyti pinigus, jis dažniausiai gūžčiodavo pečiais. Iki tol, kol pats nusprendė pritaikyti savo darbo metodus asmeniniams finansams. Rezultatas – 5000 eurų per metus, o gyvenimo būdas liko toks pat: tie patys restoranai, tos pačios kelionės, tas pats automobilis.
Istorija įdomi ne dėl sumos – ji visai realistiška žmogui, uždirbančiam vidutinį ar aukštesnį atlyginimą. Įdomu tai, kad nebuvo jokio drastiško atsisakymo kavos ar kelionių atšaukimo. Buvo sistemingas pinigų srautų peržiūrėjimas, kokį daro analitikai, dirbdami su įmonių balansais.
Pirmas žingsnis: banko produktų auditas
Tomas turėjo tris skirtingas sąskaitas trijuose bankuose – likę iš studijų laikų, praktikos ir vieno banko akcijos, kurios metu atidarė sąskaitą dėl dovanos. Kiekviena kainavo aptarnavimo mokestį, kortelės mokestį, kartais ir SMS pranešimų mokestį. Sudėjus viską, išeidavo apie 240 eurų per metus vien už tai, kad turėjo sąskaitas, kuriomis realiai nesinaudojo.
Sprendimas buvo elementarus – palikti vieną banką su nemokamu aptarnavimu, uždarant kitas. Sutaupyta suma: 240 eurų.
Antras žingsnis: prenumeratų peržiūra
Streaming platformos, muzikos servisai, sporto klubo narystė, kurios beveik nelankė, plius dvi finansų analizės programėlės, kurių funkcijas dubliavo viena kita. Tomas suskaičiavo – aktyvių prenumeratų buvo devynios. Realiai naudojo keturias.
Atsisakius penkių nereikalingų paslaugų, mėnesinė santaupa siekė 47 eurus, arba 564 eurus per metus.
Trečias žingsnis: draudimo perkainavimas
Automobilio draudimą jis atnaujindavo automatiškai, nepersiderėdamas sąlygų. Palyginęs pasiūlymus per draudimo brokerio platformą, rado analogišką padengimą už 30 % mažesnę kainą kitoje bendrovėje. Skirtumas – 180 eurų per metus, nekeičiant nei padengimo apimties, nei sąlygų.
Ketvirtas žingsnis: maisto pirkimo strategija
Čia įdomiausia – gyvenimo būdas liko identiškas, keitėsi tik pirkimo logika. Tomas ir toliau pirko tuos pačius produktus, tik pradėjo planuoti pirkinius savaitei, o ne pirkti spontaniškai kelis kartus per savaitę. Papildomai – lojalumo programos, kurias anksčiau ignoravo, ėmė duoti realų grąžinimą.
Skirtumas tarp chaotiško ir suplanuoto pirkimo – apie 85 eurus per mėnesį, arba 1020 eurų per metus. Tai didžiausia pavienė santaupa iš visų septynių žingsnių.
Penktas žingsnis: kredito kortelės naudojimo perkainavimas
Turėdamas dvi kredito korteles su skirtingomis grąžinimo programomis, Tomas suprato, kad naudojasi ta, kuri duoda mažiau naudos – tiesiog įprotis. Perėjus prie kortelės su geresne cashback sistema tiems patiems pirkiniams, per metus susikaupė papildomi 210 eurų grąžinimų.
Šeštas žingsnis: energijos tiekėjo palyginimas
Elektros ir dujų tiekėjo keitimas Lietuvoje tapo įprasta praktika, tačiau dauguma žmonių to nedaro dėl inercijos. Palyginęs tarifus per nepriklausomą palyginimo platformą, Tomas pakeitė tiekėją, nekeisdamas nei suvartojimo įpročių, nei būsto. Metinė santaupa – 310 eurų.
Septintas žingsnis: automatinis taupymas atskiroje sąskaitoje
Paskutinis žingsnis nebuvo tiesioginis taupymas, o strategija, kaip išvengti spontaniško sutaupytų pinigų išleidimo. Kiekvieną mėnesį fiksuota suma automatiškai persikeldavo į atskirą taupomąją sąskaitą su palūkanomis, iškart po atlyginimo gavimo. Palūkanos per metus sudarė papildomus 150 eurų, kurie kitu atveju tiesiog gulėtų einamojoje sąskaitoje be jokios grąžos.
Kur dingsta tie penki tūkstančiai eurų kasdien
Sudėjus visus septynis žingsnius, bendra suma priartėja prie 2679 eurų tiesioginių santaupų ir grąžinimų. Likusi dalis iki 5000 eurų susidarė iš mažiau apčiuopiamų dalykų – sumažėjusio delspinigių mokėjimo dėl geresnio mokėjimų planavimo, investicinių komisinių optimizavimo ir kelių smulkesnių, bet nuolatinių išlaidų, kurias Tomas paprasčiausiai nustojo pastebėti kaip normą.
Įdomiausia šioje istorijoje ne konkretūs skaičiai – jie kiekvienam skirsis priklausomai nuo pajamų, įpročių ir miesto. Įdomu tai, kad dauguma šių sumų atsirado ne iš atsisakymo, o iš dėmesio. Pinigai, kaip ir laikas, dažnai nedingsta staiga – jie ištirpsta per šimtus mažų, nepastebimų sprendimų, kurie kartojasi mėnuo po mėnesio. Finansistui pastebėti tokius modelius – profesinis įprotis. Bet kiekvienas, atsisėdęs su savo banko išrašais vieną vakarą, gali padaryti tą patį pratimą. Klausimas tik, ar užteks kantrybės peržiūrėti tai, kas jau seniai tapo automatiška.
