Pinigai nemėgsta chaoso: kodėl finansų valdymas prasideda nuo tvarkos galvoje

Sėdžiu priešais trisdešimtmetį IT specialistą, kuris uždirba solidžius pinigus, bet kiekvieną mėnesį baigiasi tuo pačiu – sąskaitoje tuščia. „Nežinau, kur dingsta”, – sako jis, ir tai ne pirmas kartas, kai girdžiu tokį sakinį. Problema ne tame, kad žmonės neuždirba pakankamai. Problema tame, kad niekas jų nemokė, kaip su tais pinigais elgtis.

Finansų valdymas nėra raketų mokslas, bet reikalauja disciplinos ir sistemos. Pirmiausia turite suprasti vieną paprastą tiesą: jūsų santykis su pinigais prasideda jūsų galvoje. Jei pinigus suvokiate kaip kažką, kas ateina ir išeina savaime, taip ir bus. Jei juos matote kaip įrankį savo tikslams pasiekti – viskas keičiasi.

Pradėkite nuo elementarios analizės. Paimkite paskutinius tris mėnesius ir išsirašykite visas pajamas bei išlaidas. Taip, visas – nuo nuomos iki tos kavos, kurią perkate kiekvieną rytą pakeliui į darbą. Daugelis žmonių šiame etape patiria tikrą šoką. Viena mano klientė apskaičiavo, kad per metus išleidžia beveik 2000 eurų vien prenumeratoms, kurias retai naudoja.

Biudžeto kūrimas be savikankynimo: realistiškas požiūris į išlaidų planavimą

Žodis „biudžetas” daugeliui skamba kaip bausmė. Asocijuojasi su atsisakymu, apribojimais, nuobodžiu gyvenimu. Bet tikrovėje biudžetas – tai laisvė. Laisvė žinoti, kad galite sau leisti tą kelionę, tą restoraną, tą pirkimą, nes suplanavojote.

Pamirškite tuos sudėtingus Excel failus su šimtais kategorijų. Pradėkite paprastai. Pagrindinė taisyklė, kuri veikia daugumai žmonių: 50/30/20. Penkiasdešimt procentų pajamų – būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas, draudimas). Trisdešimt procentų – gyvenimo kokybei (pramogos, restoranai, pomėgiai). Dvidešimt procentų – ateičiai (santaupos, investicijos, skolų grąžinimas).

Ar ši formulė universali? Žinoma, ne. Jei gyvenant Vilniuje nuoma suėda 40 procentų pajamų, teks koreguoti. Bet principas lieka tas pats – turite žinoti, kur eina jūsų pinigai, ir turėti planą.

Praktinis patarimas: naudokite atskirą sąskaitą „gyvenimo kokybės” pinigams. Kai į ją perveskite tuos 30 procentų, galite leisti be kaltės jausmo. Baigėsi pinigai toje sąskaitoje? Laukiate kito mėnesio. Paprastas, bet veikiantis psichologinis triukas.

Avarinė atsarga: kiek tikrai reikia ir kur ją laikyti

Kalbėkime apie tai, ko niekas nenori aptarinėti, bet kas nutinka visiems – nenumatytus atvejus. Sulūžo skalbimo mašina. Automobiliui reikia remonto. Netikėtai prarandate darbą. Gyvenimas mėgsta mesti iššūkius būtent tada, kai jų mažiausiai tikitės.

Avarinė atsarga nėra prabanga – tai būtinybė. Kiek reikia? Klasikinis patarimas – trijų-šešių mėnesių išlaidų. Bet būkime realistai: jei dabar jūsų sąskaitoje nulis, šis skaičius skamba kaip fantastika. Pradėkite nuo 1000 eurų. Tai suma, kuri išspręs daugumą netikėtų situacijų ir leis ramiai miegoti.

Kur laikyti šiuos pinigus? Ne investicijose, ne akcijose, ne kriptovaliutose. Avarinė atsarga turi būti prieinama bet kada, be jokių baudų ar nuostolių rizikos. Taupomoji sąskaita su bent kažkokiomis palūkanomis – idealus variantas. Taip, infliacija ės jūsų perkamąją galią, bet avarinės atsargos tikslas ne uždirbti, o apsaugoti.

Vienas mano pažįstamas verslininkas laiko avarinę atsargą keliose vietose: dalį banke, dalį – skystose obligacijose, nedidelę sumą – net grynaisiais namuose. Ar tai būtina? Tikriausiai ne, bet jam tai suteikia ramybės. O psichologinis komfortas finansuose verta daug.

Skolų spąstai ir kaip iš jų išsipainioti

Skolos – tai tema, kuri sukelia daugiausia nerimo. Turiu klientų, kurie naktimis nemiega dėl kreditų. Ir suprantu juos – skola yra kaip svoris ant pečių, kuris slegia kiekvieną dieną.

Bet ne visos skolos vienodos. Yra „geros” skolos ir „blogos” skolos. Būsto paskola su 2 procentų palūkanomis, kuri leidžia įsigyti turtą, kuris brangsta – tai gera skola. Vartojimo kreditas su 15 procentų palūkanomis naujam televizoriui – bloga skola. Skirtumas akivaizdus, bet žmonės dažnai jo nemato.

Jei turite kelias skolas, naudokite „sniego gniūžtės” metodą. Išsirašykite visas skolas nuo mažiausios iki didžiausios. Mokėkite minimalius įmokus visoms, bet į mažiausią skolą meskite visus likusius pinigus. Kai ją išmokėsite, pereikite prie kitos. Psichologiškai tai veikia puikiai – matyti, kaip skolos išnyksta viena po kitos, motyvuoja tęsti.

Alternatyva – „lavinos” metodas: pirmiausia mokate skolą su didžiausiomis palūkanomis. Matematiškai tai efektyviau, bet psichologiškai sunkiau, nes pažanga lėtesnė. Pasirinkite metodą, kuris jums labiau tinka. Svarbiausia – pradėti.

Ir dar vienas dalykas: kol mokate skolas su didelėmis palūkanomis, investavimas neturi prasmės. Jei jūsų kredito kortelės palūkanos 18 procentų, o investicijos duoda 8 procentų – matematiką suprantate. Pirmiausia išsivaduokite nuo brangių skolų.

Investavimo pradmenys: kaip neprasiskolinti ir neprarasti visko

Dabar pereikime prie dalies, dėl kurios daugelis atidaro šį straipsnį – investavimo. Bet prieš kalbant apie akcijas, obligacijas ir ETF, turime aptarti keletą fundamentalių dalykų.

Pirma: investuokite tik tuos pinigus, kuriuos galite sau leisti prarasti. Skamba bauginančiai? Taip ir turi. Investicijos visada reiškia riziką. Net „saugios” investicijos nėra 100 procentų garantuotos. Todėl pirmiausia – avarinė atsarga, tik tada – investicijos.

Antra: laikas rinkoje svarbiau nei rinkos laikas. Daugelis pradedančiųjų bando „nuspėti” idealų momentą pirkti ar parduoti. Profesionalai su dešimtmečių patirtimi ir superkompiuteriais to negali – ką jau kalbėti apie mus. Geriau investuoti reguliariai, kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkose.

Trečia: diversifikacija nėra tik madinga frazė. Tai jūsų draudimas nuo katastrofos. Niekada, girdite, niekada nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį. Matėte, kas nutiko su „Wirecard” investuotojais? Su „Enron”? Su daugybe kitų „garantuotų” investicijų?

Pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo indeksinių fondų (ETF). Tai kaip pirkti mažą gabalėlį visos rinkos. Pavyzdžiui, S&P 500 ETF – tai investicija į 500 didžiausių JAV kompanijų. Viena transakcija – ir jūsų pinigai paskirstyti tarp Apple, Microsoft, Amazon ir dar 497 kompanijų.

Pensija: kodėl apie ją reikia galvoti dabar, o ne vėliau

Jei jums 25-eri, pensija atrodo kaip kažkas iš mokslinės fantastikos. Jei jums 40, ji staiga tampa labai reali. Bet štai faktas, kuris turėtų priversti susimąstyti bet kokio amžiaus žmogų: sudėtinės palūkanos yra galingiausias finansų įrankis visatoje.

Pavyzdys: du draugai, Jonas ir Petras. Jonas pradeda investuoti 200 eurų per mėnesį nuo 25 metų ir sustoja 35-aisiais. Iš viso jis investavo 24,000 eurų. Petras pradeda 35-aisiais ir investuoja tuos pačius 200 eurų per mėnesį iki 65-ųjų. Jis investavo 72,000 eurų – tris kartus daugiau. Kas 65-aisiais turės daugiau pinigų? Jonas. Dėl sudėtinių palūkanų magijos.

Lietuvoje turime „Sodros” pensiją, bet būkime realistai – ji neužtikrins komfortabilaus gyvenimo. Antroji ir trečioji pakopos – tai jūsų atsakomybė. Antroji pakopa (pensijų kaupimas) yra geras startas, bet nepakankamas. Trečioji pakopa – savanoriškas kaupimas – turėtų būti kiekvieno finansinio plano dalis.

Kiek reikia? Bendras principas: pensijai reikės apie 70-80 procentų jūsų dabartinių pajamų. Jei dabar uždirbate 2000 eurų, pensijai reikės apie 1500 eurų per mėnesį. Apskaičiuokite, kiek jau kaupiate, ir pamatysite spragą. Tą spragą reikia užpildyti.

Mokesčiai ir kaip jų nemokėti daugiau nei privalote

Mokesčiai – tai tema, kuri daugeliui sukelia galvos skausmą. Bet čia yra daug legalių būdų sumažinti mokesčių naštą, kuriais dauguma žmonių nesinaudoja.

Investicijų mokesčiai Lietuvoje – 15 procentų nuo pelno. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei laikote investiciją ilgiau nei metus, galite pasinaudoti tam tikromis lengvatomis. Jei investuojate per pensijų fondus, mokesčiai atidedami iki išėjimo į pensiją.

Individualios veiklos liudijimas (IVL) – tai įrankis, kurį daugelis nepakankamai vertina. Jei turite papildomų pajamų šaltinių (konsultacijos, freelance darbai), IVL gali būti daug efektyvesnis nei paprastas pajamų deklaravimas. Galite nurašyti verslo išlaidas, sumažinti apmokestinamąją bazę.

Labdaros aukos – dar vienas būdas sumažinti mokesčius ir tuo pačiu padaryti gerą darbą. Galite atskaityti iki 2 procentų savo pajamų, paaukotų registruotoms labdaros organizacijoms. Tai ne milžiniška suma, bet kodėl ja nepasinaudoti?

Svarbiausias patarimas: konsultuokitės su mokesčių specialistu. Taip, tai kainuoja, bet gera konsultacija gali sutaupyti daug daugiau nei kainuoja. Ypač jei turite sudėtingesnę finansinę situaciją – kelias pajamų šaltinis, investicijas, nekilnojamąjį turtą.

Finansinė laisvė: ne svajonė, o pasiekiamas tikslas

Finansinė laisvė – šie žodžiai skamba kaip utopija daugeliui žmonių. Bet kas tai iš tikrųjų reiškia? Ne būtinai milijonus banke ar vilą pajūryje. Finansinė laisvė – tai galimybė rinktis, kaip gyventi, nepriklausomai nuo pinigų.

Tai gali reikšti galimybę dirbti mažiau valandų. Galimybę atsisakyti darbo, kuris jus slegia. Galimybę keliauti, kai norite. Galimybę padėti vaikams ar tėvams. Kiekvienam finansinė laisvė reiškia ką kita, ir tai puiku.

Kaip ten patekti? Nėra vieno kelio, bet yra bendri principai. Pirmiausia – gyvenkite žemiau savo galimybių. Ne skurdžiai, bet protingai. Skirtumas tarp to, kiek uždirbate, ir to, kiek išleidžiate, yra jūsų kelias į laisvę. Antra – investuokite tą skirtumą. Trečia – būkite kantrūs. Tai maratonas, ne sprintas.

FIRE judėjimas (Financial Independence, Retire Early) pastaruoju metu įgavo populiarumą. Žmonės, kurie agresyviai taupo ir investuoja 50-70 procentų savo pajamų, siekdami išeiti į pensiją 30-40 metų. Ar tai realu? Taip, bet reikalauja didelių aukų. Ar tai visiems tinka? Tikrai ne.

Bet net jei nenorite išeiti į pensiją 35-aisiais, FIRE principai naudingi. Aukštas taupymo lygis, protingas investavimas, aiškūs tikslai – tai veikia nepriklausomai nuo to, ar siekiate ankstyvos pensijos, ar tiesiog finansinio saugumo.

Svarbu suprasti: finansinė laisvė nepasiekiama per naktį. Tai procesas, kuris gali užtrukti dešimtmetį ar ilgiau. Bet kiekvienas žingsnis – kiekvienas sutaupytas euras, kiekviena išmokėta skola, kiekviena investicija – jus priartina prie tikslo.

Pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne kitą mėnesį, kai „bus daugiau pinigų”. Pradėkite nuo to, ką turite dabar. Net jei tai tik 20 eurų per mėnesį – tai 20 eurų daugiau nei nulis. Per metus tai bus 240 eurų. Per dešimt metų su investicijų grąža – galbūt 3000 eurų. Iš nieko.

Finansų valdymas ir investavimas nėra rezervuotas turtingiesiems ar finansų ekspertams. Tai įgūdžiai, kuriuos gali išmokti kiekvienas. Reikia tik noro, disciplinos ir laiko. Jūsų ateities aš jums dėkos už sprendimus, kuriuos priimate šiandien.