Kodėl dauguma žmonių nesusitvarko su pinigais

Pirmiausia reikia pripažinti nepatogią tiesą – dauguma žmonių nežino, kur dingsta jų pinigai. Ne todėl, kad būtų kvailiai ar nesugebėtų skaičiuoti, o tiesiog todėl, kad niekas jų to nemokė. Mokykloje išmokome spręsti lygtis su x ir y, bet niekas nepaaiškino, kaip planuoti savo atlyginimą ar kodėl svarbu pradėti taupyti dvidešimtmečiui.

Dažniausiai žmonės gyvena pagal principą „kiek uždirbu, tiek išleisiu”. Atlyginimas ateina į sąskaitą, apmokamos sąskaitos, nuperkama maisto, gal dar kažkas smulkaus, o mėnesio pabaigoje lieka keista tuštuma ir klausimas „kur visa dingo?”. Tai normalus reiškinys, kai neturi sistemos.

Kitas dažnas scenarijus – žmonės jaučiasi kalti dėl kiekvieno išleidžiamo euro. Jie stengiasi taupyti visur, kur tik įmanoma, bet jaučiasi nelaimingi ir galiausiai „sprogsta” impulsyviais pirkimais. Tokia kraštutinė taupymo strategija irgi nėra sprendimas.

Pirmasis žingsnis: sužinok, kur dingsta tavo pinigai

Prieš pradedant bet ką keisti, reikia suprasti dabartinę situaciją. Tai kaip bandyti numesti svorį nežinant, kiek dabar sveri – neturėsi atskaitos taško.

Pirmąjį mėnesį tiesiog užsirašyk visas išlaidas. Visas. Net tą kavą už 2 eurus, net tą prenumeratą, apie kurią beveik pamiršai. Gali naudoti paprastą Excel lentelę, Google Sheets arba bet kurią biudžeto programėlę – nesvarbu, svarbu tik tai, kad užsirašytum.

Po mėnesio pasižiūrėk į rezultatus. Dažniausiai žmonės būna šokiruoti. Paaiškėja, kad kavai per mėnesį išleidžiama 60 eurų, įvairioms prenumeratoms – 40 eurų, o impulsyviems pirkimams internete – dar 100 eurų. Tai jau 200 eurų per mėnesį arba 2400 eurų per metus, kurie tiesiog išgaruoja.

Svarbu suprasti – čia ne apie tai, kad reikia atsisakyti kavos ar visų malonumų. Tai apie sąmoningumą. Galbūt tau ta kava tikrai verta 60 eurų per mėnesį, nes tai tavo ritualas ir malonumas. Bet gal ta prenumerata, kuria nesinaudoji, nėra verta?

Kaip sukurti biudžetą, kuris veikia realiame gyvenime

Dabar, kai žinai savo išlaidas, galima kurti biudžetą. Bet ne tokį, kuris atrodo gražiai popieriuje ir kurį pažeidinėsi po savaitės. Reikia tokio, kuris atitinka tavo gyvenimą.

Populiarus metodas yra 50/30/20 taisyklė. 50% pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (nuoma, komunalinės paslaugos, maistas, transportas), 30% – norimiems dalykams (pramogos, restoranai, hobiai), 20% – taupymui ir investicijoms. Tai geras atskaitos taškas, bet ne dogma.

Jei gyveni didmiestyje ir moki didelę nuomą, gali būti, kad būtinos išlaidos sudaro 60-65% tavo pajamų. Nieko baisaus. Svarbu žinoti šiuos skaičius ir turėti planą, kaip ilgainiui juos optimizuoti.

Praktinis patarimas: sukurk atskiras sąskaitas arba bent jau psichologiškai atskirk pinigus. Kai gauni atlyginimą, iš karto „sumokėk sau” – pervesк numatytą sumą į taupymo sąskaitą. Tai, kas lieka, yra išleidinėtini pinigai. Taip išvengi situacijos, kai mėnesio pabaigoje „taupysi tai, kas liko” – paprastai nelieka nieko.

Avarinė atsarga: nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis

Prieš pradedant galvoti apie investicijas, akcijas ar kriptovaliutas, reikia turėti avarinę atsargą. Tai pinigai, kurie tiesiog guli sąskaitoje ir laukia, kol nutiks kažkas netikėto.

Klasikinis patarimas – turėti 3-6 mėnesių išlaidų atsargą. Jei tavo mėnesinės išlaidos yra 1000 eurų, turėtum turėti 3000-6000 eurų atsargą. Skamba daug? Taip, tai nemažai pinigų. Bet būtent šie pinigai leidžia ramiai miegoti naktį.

Kodėl tai svarbu? Nes gyvenime vyksta netikėtų dalykų. Gali sugesti automobilis, gali netekti darbo, gali susirgti. Jei neturi atsargos, tokiais atvejais tenka skolintis, naudoti kreditines korteles su didelėmis palūkanomis arba parduoti investicijas nuostolingai.

Avarinė atsarga turėtų būti lengvai prieinama, bet ne per daug lengvai. Gera vieta – atskiroje taupomojoje sąskaitoje, ne toje, kurią naudoji kasdien. Taip nebus pagundos panaudoti šių pinigų impulsyviam pirkimui.

Kaip ją sukurti? Po truputį. Jei dabar neturi nieko, pradėk nuo tikslo sutaupyti 500 eurų. Paskui 1000 eurų. Paskui vieno mėnesio išlaidas. Tai maratonas, ne sprintas.

Investavimo pradžiamokslis be sudėtingų terminų

Kai jau turi avarinę atsargą ir tvarką su biudžetu, galima pradėti galvoti apie investavimą. Bet pirmiausia išsklaidykime vieną mitą: investuoti nėra skirta tik turtingiems žmonėms.

Investavimas iš esmės reiškia, kad tavo pinigai dirba už tave. Vietoj to, kad jie tiesiog gulėtų sąskaitoje ir prarastų vertę dėl infliacijos, jie auga. Istoriškai akcijų rinkos vidutinis metinis grąžos rodiklis yra apie 7-10% (atskaičius infliaciją).

Pradedantiesiems pats paprasčiausias ir saugiausias būdas – indeksiniai fondai (ETF). Tai kaip krepšelis, kuriame yra daug skirtingų įmonių akcijų. Pavyzdžiui, S&P 500 indeksinis fondas apima 500 didžiausių JAV įmonių. Perkant tokį fondą, iš karto diversifikuoji – jei viena įmonė klesti blogai, kitos kompensuoja.

Nereikia bandyti „nugalėti rinkos” ar ieškoti kitos Tesla. Statistika rodo, kad net profesionalūs investuotojai dažniausiai nepralenkia paprastų indeksinių fondų. Todėl pradedantiesiems strategija paprasta: reguliariai investuok į plačiai diversifikuotus indeksinius fondus ir lauk.

Kaip pradėti investuoti su mažais pinigais

Vienas didžiausių mitų – kad reikia daug pinigų, kad galėtum pradėti investuoti. Tai netiesa. Šiandien galima pradėti nuo 50 eurų per mėnesį ar net mažiau.

Pirmiausia reikia atidaryti investicinę sąskaitą. Lietuvoje yra keletas gerų variantų: tradiciniai bankai siūlo investicines paslaugas, taip pat yra specializuotos platformos kaip Revolut, Trading 212, Interactive Brokers ar vietinės alternatyvos.

Renkantis platformą, atkreipk dėmesį į keletą dalykų: kokios yra komisijos už sandorius, ar galima investuoti į ETF, ar platforma reguliuojama, kaip paprasta naudotis. Pradedantiesiems dažnai tinka platformos su žemais įėjimo barjerais ir paprasta sąsaja.

Kai turi sąskaitą, strategija paprasta: kas mėnesį investuok fiksuotą sumą. Tai vadinama „dollar cost averaging” arba vidutinės kainos metodu. Kai rinka aukštai – perki mažiau vienetų, kai žemai – daugiau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai išlygina svyravimus.

Pavyzdžiui, gali nuspręsti kas mėnesį investuoti 100 eurų į pasaulinį akcijų indeksą (pvz., VWCE arba IWDA – tai populiarūs ETF, apimantys tūkstančius įmonių visame pasaulyje). Per metus tai bus 1200 eurų. Per 10 metų, su vidutine 7% grąža, tai būtų apie 17 000 eurų (nors investavai tik 12 000).

Klaidos, kurių venkite kaip maro

Investavimo pasaulyje yra keletas klasikinių klaidų, kurias daro beveik visi pradedantieji. Žinojimas apie jas gali sutaupyti daug pinigų ir nervų.

Pirma klaida – bandyti „laimėti greitai”. Matai naujienose, kaip kažkas užsidirbo milijoną su kriptovaliutomis ar viena akcija, ir nori to paties. Problema ta, kad nematai tūkstančių žmonių, kurie viską prarado bandydami tą patį. Investavimas – tai kantrybės žaidimas, ne loterija.

Antra klaida – emocinis sprendimų priėmimas. Rinka krenta, visi panikuoja, ir tu parduodi viską nuostolingai. Arba rinka auga, visi perka, ir tu perki ant viršūnės prieš pat kritimą. Profesionalai vadina tai „pirkti brangiai, parduoti pigiai” – priešingai nei reikėtų. Todėl svarbu turėti planą ir jo laikytis, nepaisant rinkos svyravimų.

Trečia klaida – nepakankama diversifikacija. Investuoti visus pinigus į vieną įmonę ar vieną sektorių yra rizikinga. Net jei labai tiki ta įmone, gali nutikti netikėtų dalykų. Diversifikacija – tai vienintelis nemokamas pietų stalas investavime.

Ketvirta klaida – ignoruoti mokesčius ir komisijas. Net mažos komisijos ilgainiui suėda didelę dalį grąžos. Jei tavo investicijos auga 7% per metus, bet moki 2% komisijų, reali grąža tik 5%. Per 30 metų tai gali reikšti dešimčių tūkstančių eurų skirtumą.

Pensijos planavimas: nuobodu, bet būtina

Žinau, žinau – pensija atrodo kaip kažkas labai tolimo, ypač jei tau 25 ar 30 metų. Bet štai faktai: Sodros pensija greičiausiai bus gerokai mažesnė nei tavo dabartinės pajamos. Jei nori senatvėje gyventi oriai, reikia pasirūpinti pačiam.

Gera žinia – kuo anksčiau pradedi, tuo lengviau. Dėl sudėtinių palūkanų magijos, investuodamas nuo 25 metų gali pasiekti tą patį rezultatą kaip žmogus, pradedantis nuo 35 metų, bet investuojantis dvigubai daugiau.

Pavyzdys: jei nuo 25 metų investuotum 200 eurų per mėnesį su 7% metine grąža, 65 metų turėtum apie 525 000 eurų. Jei pradėtum nuo 35 metų, tam pačiam rezultatui reikėtų investuoti apie 430 eurų per mėnesį. Skirtumas milžiniškas.

Lietuvoje yra keletas pensijų kaupimo variantų: II pakopos pensijų fondai (nors jie nebeprivalomi), III pakopos savanoriški fondai su mokestinėmis lengvatomis, arba tiesiog savo investicinė sąskaita. Kiekvienas variantas turi privalumų ir trūkumų, bet svarbiausia – pradėti.

Kai viskas susidėlioja į vieną paveikslą

Finansinis stabilumas nėra vienas didelis žingsnis, o daug mažų, nuoseklių sprendimų. Nereikia būti finansų genijumi ar uždirbti šešiaženklę algą. Reikia tik sistemos ir kantrybės.

Pradėk nuo to, kur esi dabar. Jei šiandien neturi jokių santaupų, tavo tikslas – sutaupyti pirmuosius 500 eurų. Jei jau turi avarinę atsargą, pradėk investuoti bent po 50 eurų per mėnesį. Jei jau investuoji, gal laikas padidinti sumą ar optimizuoti savo portfelį.

Svarbu suprasti, kad tai procesas. Bus mėnesių, kai nepavyks laikytis biudžeto. Bus momentų, kai rinka kris ir norėsis viską parduoti. Bus pagundų išleisti pinigus daiktams, kurių iš tikrųjų nereikia. Tai normalu. Svarbu ne būti tobulam, o būti nuosekliam.

Finansinė laisvė nereiškia būti milijonieriumi. Ji reiškia turėti pakankamai pinigų, kad galėtum rinktis – rinktis darbą, kurį mėgsti, net jei jis moka šiek tiek mažiau, rinktis keliauti, kai nori, rinktis padėti artimiesiems, kai reikia. Tai reiškia nemiegoti naktimis, nerimaudamas dėl netikėtų sąskaitų.

Pradėk šiandien. Ne rytoj, ne kitą mėnesį, ne po Naujųjų metų. Atidaryk skaičiuoklę ir užsirašyk šios dienos išlaidas. Tai pirmasis žingsnis į geresnę finansinę ateitį. O po to – dar vienas žingsnis, ir dar vienas. Metai po metų šie maži žingsniai tampa keliu į tikrą finansinę laisvę.