Kodėl dauguma žmonių neturi aiškaus finansinio plano
Tiesą sakant, daugelis žmonių gyvena nuo algos iki algos ne todėl, kad uždirbtų per mažai, o todėl, kad niekada nesustojo ir nepaanalizavo, kur tie pinigai iš tikrųjų dingsta. Tai primena bandymą pripildyti vonią vandeniu, kai dugne yra atviras nutekėjimas – galite pilti kiek norite, bet rezultatas bus tas pats.
Pagrindinė problema slypi ne matematikoje ar sudėtinguose skaičiavimuose. Problema yra psichologinė. Mes vengiame žiūrėti į savo finansus taip pat, kaip vengiame lipti ant svarstyklių po švenčių. Bet kaip ir su svorio valdymu, ignoravimas problemos neišsprendžia – tik ją pagilina.
Finansų valdymas nėra įgimtas gebėjimas. Niekas gimsta mokėdamas valdyti pinigus, taip pat kaip niekas gimsta mokėdamas vairuoti automobilį. Tai įgūdis, kurį galima išmokti, ir jis nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pirmasis žingsnis: sužinokite, kur dingsta jūsų pinigai
Prieš pradedant bet kokį planavimą, turite turėti aiškų vaizdą apie dabartinę situaciją. Tai reiškia, kad bent vieną mėnesį turite sekti kiekvieną eurą, kurį išleidžiate. Taip, kiekvieną. Net tą kavą už 2 eurus pakeliui į darbą.
Šiuolaikinės bankinės aplikacijos tai daro automatiškai, bet problema ta, kad jos dažnai kategorizuoja išlaidas per daug bendrais terminais. Geriau pirmą mėnesį užsirašinėti rankiniu būdu – taip jūs tikrai atkreipsite dėmesį į savo vartojimo įpročius.
Štai kaip tai padaryti praktiškai: sukurkite paprastą lentelę telefone arba užrašų knygutėje. Kiekvieną kartą išleidę pinigus, užsirašykite sumą ir kategoriją. Kategorijos gali būti tokios: maistas namuose, maistas restorane, transportas, pramogos, drabužiai, būstas, komunalinės paslaugos, sveikata, kita.
Po mėnesio suskaičiuokite, kiek išleidote kiekvienoje kategorijoje. Daugelis žmonių būna šokiruoti, kai sužino, kad per mėnesį išleidžia 200-300 eurų kavai ir pietums darbe, arba 150 eurų prenumeratoms, kuriomis net nesinaudoja.
Biudžeto sudarymas be galvos skausmo
Dabar, kai žinote, kur dingsta pinigai, galite pradėti planuoti. Bet užmirškite sudėtingas lenteles su šimtais eilučių – tai neveikia realiame gyvenime. Jums reikia sistemos, kuri būtų pakankamai paprasta, kad ja galėtumėte naudotis kiekvieną dieną.
Vienas populiariausių ir veiksmingų metodų yra 50/30/20 taisyklė. Tai reiškia, kad jūsų pajamos po mokesčių paskirstomos taip: 50% būtiniems poreikiams (būstas, maistas, transportas, draudimas), 30% asmeniniams poreikiams ir pramogoms, 20% taupymui ir investicijoms.
Žinoma, šie skaičiai nėra šventi. Jei gyvenant didmiestyje už būstą mokate daugiau, gali būti 60/20/20 arba net 65/15/20. Svarbiausia, kad bent 15-20% pajamų atidėtumėte ateičiai. Jei šiuo metu tai neįmanoma, pradėkite nuo 10% ir pamažu didinkite.
Praktinis patarimas: atidaryti atskirą taupomąją sąskaitą ir nustatyti automatinį pervedimą iš karto po algos gavimo. Tai vadinama „mokėti sau pirmiausiai” principu. Jei pinigai lieka pagrindinėje sąskaitoje, jūs juos išleisite – tai garantuota.
Kaip susidoroti su skolomis ir kreditais
Jei turite skolų, ypač vartojimo kreditų ar kreditinių kortelių skolų, jos turėtų būti jūsų prioritetas numeris vienas. Kodėl? Nes palūkanos už šias skolas dažniausiai yra 15-25% per metus, o kartais ir daugiau. Jokia investicija neduos jums tokios garantuotos grąžos kaip skolos grąžinimas.
Yra du pagrindiniai skolų grąžinimo metodai. Pirmasis – „sniego gniūžtės” metodas: grąžinate mažiausią skolą pirmiausia, nepriklausomai nuo palūkanų normos. Tai suteikia psichologinį pasitenkinimą ir motyvaciją tęsti. Antrasis – „lavinos” metodas: grąžinate skolą su didžiausiomis palūkanomis pirmiausia. Tai matematiškai efektyviau.
Kuris geresnis? Tas, kuris jums veikia. Jei jums reikia greitų pergalių, kad išlaikytumėte motyvaciją, rinkitės sniego gniūžtę. Jei esate racionalus ir galite išlikti disciplinuoti ilgą laiką, rinkitės laviną.
Svarbu: kol grąžinate skolas, vis tiek turėtumėte taupyti bent minimalų avariinį fondą – apie 1000 eurų. Tai apsaugos jus nuo situacijos, kai netikėtos išlaidos privers imti naują kreditą.
Avarinė pagalvė: jūsų finansinio saugumo pagrindas
Prieš pradedant investuoti, turite turėti avarinį fondą. Tai pinigai, skirti netikėtoms situacijoms: automobilio remontui, skubiai kelionei pas sergantį giminaitį, netikėtam atleidimui iš darbo. Be šio fondo jūs visuomet būsite finansiškai pažeidžiami.
Kiek reikia? Standartinė rekomendacija – 3-6 mėnesių pragyvenimo išlaidų. Jei jūsų darbas stabilus ir turite papildomų pajamų šaltinių, gali užtekti 3 mėnesių. Jei dirbate nestabilią darbą arba esate vienintelis šeimos maitintojas, geriau turėti 6 mėnesių atsargą.
Šie pinigai turi būti lengvai prieinami, bet ne per lengvai. Idealus variantas – taupomoji sąskaita su šiek tiek didesne palūkanų norma nei įprasta einamoji sąskaita, bet iš kurios galite išsiimti pinigus per 1-2 dienas be baudų.
Nedarykite klaidos investuodami avarinį fondą į akcijas ar kitas svyruojančias investicijas. Kai jums prireiks tų pinigų, rinka gali būti kritusi 30%, ir turėsite parduoti nuostolingai. Avariniam fondui saugumas yra svarbesnis už grąžą.
Investavimo pradmenys tiems, kas niekada to nedarė
Gerai, dabar turite kontroliuojamą biudžetą, neturite blogų skolų ir turite avarinį fondą. Laikas pradėti investuoti. Bet nuo ko pradėti?
Pirmiausia suprasite vieną dalyką: investavimas nėra azartinis lošimas. Tai ne bandymas atspėti, kuri akcija rytoj pakils. Tai ilgalaikis turto kaupimas, naudojant sudėtinių palūkanų galią.
Pradedantiesiems pats paprasčiausias ir saugiausias būdas – indeksiniai fondai. Tai investiciniai fondai, kurie tiesiog kopijuoja tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui, S&P 500 (500 didžiausių JAV įmonių) arba MSCI World (didelės įmonės iš viso pasaulio). Jūs nereikalaujate būti ekspertu – tiesiog perkate visą rinką.
Kodėl tai veikia? Nes istoriškai akcijų rinka ilguoju laikotarpiu (15-20 metų ir daugiau) visada augo, nepaisant trumpalaikių krizių. Per pastaruosius 100 metų vidutinė metinė grąža buvo apie 7-10% po infliacijos.
Praktiškai Lietuvoje tai galite padaryti per investicines platformas kaip „Revolut”, „Trading 212”, „Interactive Brokers” ar kitas. Pradėkite nuo mažų sumų – net 50 eurų per mėnesį ilguoju laikotarpiu gali virsti dideliu turtu.
Kaip nesustabdyti investavimo, kai rinka krenta
Štai kur dauguma žmonių suklysta: jie pradeda investuoti, kai rinka kyla, jaučiasi protingi, o paskui, kai rinka nukrenta 20-30%, išsigąsta ir parduoda viską nuostolingai. Tai blogiausia, ką galite padaryti.
Rinkos kritimas yra normalus ir neišvengiamas investavimo proceso dalis. Istoriškai dideli kritimai įvyksta maždaug kas 7-10 metų. Bet kiekvieną kartą rinka atsigauna ir pasiekia naujus aukštumus. Tie, kurie išlieka investavę ir toliau perka kritimo metu, uždirba daugiausiai.
Geriausias būdas išvengti emocinių sprendimų – automatizuoti investavimą. Nustatykite automatinį mėnesinį pervedimą į investicinę sąskaitą ir automatinį pirkimą. Tai vadinama „dollar cost averaging” arba vidutinės kainos strategija. Kai rinka krenta, jūsų fiksuota suma perka daugiau akcijų. Kai kyla – mažiau. Ilguoju laikotarpiu tai išlygina svyravimus.
Dar vienas svarbus dalykas: nežiūrėkite į savo investicijų balansą kiekvieną dieną. Tai tik sukels nereikalingą stresą. Jei investuojate ilgalaikiam tikslui (pvz., pensijai po 20-30 metų), kas vyksta šiandien ar šį mėnesį, yra visiškai nereikšminga.
Pinigų augimo kelias: nuo pirmųjų žingsnių iki finansinės laisvės
Finansinis sėkmingumas nėra vienkartinis įvykis – tai procesas, kuris vyksta etapais. Suprasdami, kuriame etape esate, galite geriau planuoti savo veiksmus.
Pirmasis etapas – stabilumas. Čia jūsų tikslas yra kontroliuoti išlaidas, grąžinti blogas skolas ir sukurti avarinį fondą. Daugelis žmonių įstringa šiame etape visam gyvenimui, nes niekada nepasiryžta pereiti prie kito.
Antrasis etapas – augimas. Pradėjote reguliariai investuoti, jūsų avarinė pagalvė yra pakankamai didelė, ir dabar kiekvienas mėnuo jūsų turtas auga. Šiame etape svarbu išlikti nuosekliems ir nedaryti kvailų sprendimų.
Trečiasis etapas – pagreitis. Kai jūsų investicijos pasiekia tam tikrą dydį, sudėtinės palūkanos pradeda daryti stebuklus. Jūsų investicijų grąža per metus gali būti didesnė nei jūsų metinis indėlis. Tai taškas, kai pinigai pradeda dirbti jums.
Ketvirtasis etapas – laisvė. Jūsų pasyvios pajamos iš investicijų (dividendai, nuoma, palūkanos) padengia jūsų pragyvenimo išlaidas. Jums nebereikia dirbti dėl pinigų – galite dirbti, nes norite.
Kelias nuo pirmojo iki ketvirtojo etapo gali užtrukti 15-25 metus, priklausomai nuo jūsų pajamų, taupymo normos ir investicijų grąžos. Bet štai svarbiausias dalykas: kiekvienas, kuris uždirba vidutines pajamas ir gyvena žemiau savo galimybių, gali tai pasiekti. Tai ne raketos mokslas – tai disciplina ir kantrybė.
Pradėkite šiandien, net jei tai bus tik 20 eurų per mėnesį. Svarbu ne suma, o įprotis. Įprotis sekti savo išlaidas. Įprotis taupyti. Įprotis investuoti. Šie įpročiai per dešimtmetį pakeis jūsų gyvenimą labiau nei bet koks vienkartinis sprendimas. Finansinis saugumas nėra privilegija – tai pasirinkimas, kurį galite padaryti jau dabar.