Kodėl visi kalbame apie pinigus, bet niekas nemoka jų valdyti?

Žinot, kas man visada atrodė keista? Mokykloje išmokome spręsti kvadratines lygtis, bet niekas niekada nepaaiškino, kaip susiplanuoti mėnesio biudžetą arba kodėl verta pradėti investuoti dar būnant dvidešimtmečiui. Aš pats tai supratau tik tada, kai po kelių metų darbo pastebėjau, kad uždirbu neblogai, bet pinigų sąskaitoje vis tiek nėra. Skamba pažįstamai?

Problema ta, kad dauguma žmonių gyvena pagal principą „kiek uždirbau, tiek ir išleisiu”, o kartais net šiek tiek daugiau. Kredito kortelės čia labai „padeda”. Bet realybė tokia – jei nesugebi valdyti savo pinigų, jie valdys tave. Ir ne ta linkme, kuria norėtum.

Per pastaruosius kelerius metus, dirbdamas finansų sektoriuje ir bendraudamas su įvairiais žmonėmis, pastebėjau vieną dalyką: tie, kurie finansiškai sėkmingi, nebūtinai uždirba daugiausia. Jie tiesiog geriau valdo tai, ką turi. Ir šiandien noriu pasidalinti metodais, kurie tikrai veikia – ne teorija iš vadovėlių, o praktika, kurią pats taikau ir mačiau rezultatus.

Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai link finansinės tvarkos

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – tai sąžiningai pasižiūrėti į savo finansinę situaciją. Ne taip, kaip įsivaizduoji, o kaip ji yra iš tikrųjų. Aš žinau, kad tai gąsdina. Man irgi buvo nejauku, kai pirmą kartą susėdau ir išsirašiau visas savo išlaidas.

Štai kaip tai padaryti: paimk paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir suskirstyk visas išlaidas į kategorijas. Būstas, maistas, transportas, pramogos, drabužiai, prenumeratos, kavos „Starbucks’e” – viskas. Būtent čia dauguma žmonių gauna šoką. „Kaip aš galėjau išleisti 200 eurų per mėnesį kavai?!” – tokio tipo realizacijos.

Kai turėsi aiškų vaizdą, kur dingsta tavo pinigai, galėsi pradėti planuoti. Ne apriboti save, o būtent planuoti. Tai skirtingi dalykai. Biudžetas nėra kalėjimas – tai įrankis, kuris leidžia tau gyventi geriau, nes žinai, ką gali sau leisti be kaltės jausmo.

Aš naudoju 50/30/20 taisyklę kaip atspirties tašką. 50% pajamų – būtinoms išlaidoms (nuoma, maistas, komunaliniai), 30% – norimiems dalykams (pramogos, restoranai, hobiai), 20% – taupymui ir investicijoms. Ar visada pavyksta laikytis tiksliai šių proporcijų? Ne. Bet tai duoda orientyrą.

Kaip išmokti taupyti, kai atrodo, kad neįmanoma

Dabar turbūt galvoji: „Gerai, viskas gražu, bet aš vos suvedu galus, kokį taupymą?” Suprantu. Bet štai ką pastebėjau – dažniausiai problema ne pajamose, o smulkiose, nepastebimose išlaidose.

Yra toks dalykas, vadinamas „latte faktoriumi”. Idėja paprasta: jei kas dieną nusiperki kavą už 3 eurus, per metus tai 1095 eurai. Pridėk prie to spontaniškus pirkimus, nenaudojamas prenumeratas (kiek iš jūsų moka už sporto klubą, į kurį nebevaikštote?), impulsyvius užsakymus internetu nakties metu…

Aš nesakau, kad reikia atsisakyti visų malonumų ir gyventi kaip vienuolis. Bet verta susimąstyti, kurie dalykai tikrai teikia tau džiaugsmą, o kurie yra tik įprotis ar momentinis impulsas. Man asmeniškai padėjo 24 valandų taisyklė: jei noriu kažką nusipirkti, kas kainuoja daugiau nei 50 eurų, palauku parą. Dažniausiai po to noras išgaruoja.

Dar vienas veikiantis metodas – automatinis taupymas. Nustatyk, kad kiekvieną mėnesį, kai tik gauni atlyginimą, automatiškai pervedama tam tikra suma į atskirą sąskaitą. Net jei tai bus tik 50 eurų. Svarbiausia – pradėti. Kai nemato pinigų, neišleidžia. Paprasta psichologija.

Avarinė atsarga: kodėl tai pirmiausia, ne investicijos

Prieš pradedant kalbėti apie investicijas, turime aptarti avarinę atsargą. Tai pinigai, kuriuos laikai lengvai prieinamoje vietoje (taupomojoje sąskaitoje) nelaimės atveju. Netekti darbo, automobilio gedimas, netikėti medicininiai reikalai – gyvenimas moka mesti staigmenas.

Klasikinis patarimas – turėti 3-6 mėnesių išlaidų atsargą. Jei tavo mėnesinės išlaidos yra 1000 eurų, tai reiškia 3000-6000 eurų. Atrodo daug? Taip, bet tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos gali padaryti savo finansinei gerovei.

Aš žinau žmonių, kurie praleido šį žingsnį ir iškart šoko į investicijas. Kai jiems prireikė pinigų skubiai, teko parduoti akcijas nuostolingai arba imti brangų vartojimo kreditą. Netikėk mano klaida – aš pats taip dariau ir gailėjausi.

Kaip sukurti avarinę atsargą? Pamažu. Nusistatyk tikslą – pavyzdžiui, per metus sutaupyti 3000 eurų. Tai 250 eurų per mėnesį arba apie 60 eurų per savaitę. Jau skamba įmanomiau, tiesa? Suskaidyk didelius tikslus į mažus, pasiekiamus žingsnius.

Investavimo pradmenys: ne taip baisu, kaip atrodo

Gerai, dabar prie įdomesnės dalies – investicijų. Pirma, išsklaidykime vieną mitą: investuoti nėra tik turtingiems. Šiais laikais galima pradėti su 50 eurais per mėnesį. Antra, nebijok nežinojimo – visi kažkada pradėjo nuo nulio.

Pats svarbiausias investavimo principas, kurį turiu įsidėmėti: neinvestuok pinigų, kurių gali prireikti per artimiausius 3-5 metus. Investicijos – tai ilgalaikis žaidimas. Rinka svyruoja, kartais krenta, bet istoriškai per ilgą laikotarpį visada auga.

Pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo indeksinių fondų (ETF). Tai kaip krepšelis, kuriame yra daug skirtingų kompanijų akcijų. Vietoj to, kad rinktumeis atskiras akcijas (tam reikia daug žinių ir laiko), perki viso rinkos gabalėlį. Populiariausi – S&P 500 indeksą sekantys fondai, kurie apima 500 didžiausių JAV kompanijų.

Kodėl tai gera pradžia? Nes tai diversifikacija. Jei viena kompanija subankrutuoja, tai sudaro tik mažą dalį tavo portfelio. Plius, istoriškai S&P 500 duodavo vidutiniškai apie 10% metinę grąžą (prieš infliaciją apie 7%). Tai nereiškia, kad kiekvienais metais uždirbsi 10% – kartais bus daugiau, kartais mažiau, kartais net nuostoliai, bet ilgalaikėje perspektyvoje statistika tavo pusėje.

Kur ir kaip pradėti investuoti praktiškai

Dabar konkrečiai. Lietuvoje yra keletas būdų, kaip pradėti investuoti. Galima naudoti vietines platformas kaip „Revolut”, „Trading 212”, „Interactive Brokers” ar kitas. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.

Aš asmeniškai naudoju kelias platformas. „Revolut” patogus paprastumui ir mažoms sumoms, bet turi ribotą pasirinkimą. „Interactive Brokers” – profesionalesnis, didesnis pasirinkimas, bet šiek tiek sudėtingesnis pradedantiesiems. Patariu pradėti nuo paprastesnės platformos, o vėliau, kai suprasi mechaniką, gali pereiti prie sudėtingesnių.

Svarbiausia – pradėti. Net jei tai bus tik 50 eurų per mėnesį. Štai kodėl: dėl sudėtinių palūkanų efekto. Jei investuosi 50 eurų per mėnesį su 7% metine grąža, po 30 metų turėsi apie 60,000 eurų. Investavai tik 18,000, o likę 42,000 – tai tavo pinigų uždirbti pinigai.

Dar vienas praktinis patarimas – naudok DCA (Dollar Cost Averaging) strategiją. Tai reiškia, kad investuoji tą pačią sumą reguliariai, nepriklausomai nuo to, ar rinka kyla, ar krenta. Kai rinka krenta, už tą pačią sumą nusiperki daugiau akcijų. Kai kyla – mažiau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai išlygina svyravimus ir sumažina riziką nusipirkti viską per brangiausią momentą.

Klaidos, kurių verta vengti (mokiausi iš savo patirties)

Leisk pasidalinti klaidomis, kurias pats dariau, kad tu jų nekartuotum. Pirma – emocinis investavimas. Kai rinka krenta, norisi viską parduoti. Kai kyla – pirkti daugiau. Tai natūralu, bet dažniausiai veda prie prastų sprendimų. Aš praradau nemažai pinigų pardavęs akcijas panikos metu 2020-ųjų kovo mėnesį. Kas nutiko po to? Rinka atsigavo ir pasiekė naujus rekordus.

Antra klaida – bandymas „nugalėti rinką”. Matai naujieną apie kokią nors kompaniją, kuri „tikrai iššaus”, ir investuoji visus pinigus. Kartais pasiseka, bet dažniau – ne. Profesionalūs fondų valdytojai, kurie tuo užsiima visą dieną, dažniausiai negali nuosekliai aplenkti rinkos. Tai kodėl tu ar aš galėtume?

Trečia – ignoravimas mokesčių. Lietuvoje investicijų pelnas apmokestinamas 15% GPM. Bet yra niuansų – jei laikai investiciją ilgiau nei metus, gali gauti lengvatą. Patariu pasikonsultuoti su buhalteriu ar bent išsiaiškinti pagrindinius dalykus, kad vėliau nebūtų nemalonių staigmenų.

Ketvirta – per didelė koncentracija vienoje vietoje. Nesvarbu, kaip labai tiki viena kompanija ar vienu sektoriumi, diversifikacija yra tavo draugas. Aš mačiau žmonių, kurie laikė visus pinigus technologijų akcijose 2021-aisiais, o paskui stebėjo, kaip jų portfelis nukrenta 40-50% per metus.

Kaip visa tai sujungti į veikiančią sistemą

Gerai, dabar sujunkime viską į praktiką. Štai kaip galėtų atrodyti tavo finansinė sistema:

1. Gauni atlyginimą – pirmas dalykas, automatiškai nuskaičiuojama suma į avarinę atsargą (kol nepasiekei tikslo) ir investicijas. Pavyzdžiui, 100 eurų į taupomąją sąskaitą, 100 eurų į investicijas.

2. Būtinosios išlaidos – nuoma, komunaliniai, maistas, transportas. Tai prioritetas numeris vienas. Jei čia išleidžia daugiau nei 50% pajamų, reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti.

3. Likę pinigai – dabar galima leisti sau malonumus be kaltės jausmo. Restoranai, kelionės, hobiai. Nes žinai, kad svarbiausi dalykai jau pasirūpinti.

Kas mėnesį patikrinu savo biudžetą. Ne todėl, kad esu kontrolės fanas, o todėl, kad tai užtrunka 15 minučių ir leidžia man jaustis ramiai. Žinau, kur esu, kur noriu būti, ir ar einu teisinga kryptimi.

Dar vienas dalykas, kuris man padėjo – finansiniai tikslai. Ne abstraktūs „noriu būti turtingas”, o konkretūs: „noriu sutaupyti 5000 eurų kelionei per 18 mėnesių” arba „noriu turėti 100,000 eurų investicijų portfelį iki 40-ies”. Kai yra konkretus tikslas, lengviau motyvuoti save atsisakyti impulsyvių pirkimų.

Ir nepamirsk švęsti mažų pergalių. Sutaupei pirmą 1000 eurų? Puiku! Investavai pirmą kartą? Šaunu! Šie maži pasiekimai kaupiasi ir virsta dideliais rezultatais.

Kelias į finansinę laisvę prasideda šiandien

Žinai, kas man labiausiai patinka finansų valdyme? Tai ne apie pinigų kiekį sąskaitoje. Tai apie laisvę. Laisvę rinktis darbą, kurį mėgsti, net jei jis moka šiek tiek mažiau. Laisvę pasakyti „ne” dalykams, kurių nenori daryti. Laisvę padėti kitiems. Laisvę gyventi gyvenimą savo sąlygomis.

Ar tai reiškia, kad reikia atsisakyti visko ir taupyti kiekvieną centą? Tikrai ne. Gyvenimas vyksta dabar, ne po 30 metų. Bet rasti balansą tarp dabartinio malonumo ir ateities saugumo – tai ir yra menas.

Pradėk nuo mažų žingsnių. Šiandien gali tiesiog išsiaiškinti, kur dingsta tavo pinigai. Rytoj – nustatyti automatinį pervedimą į taupomąją sąskaitą. Kitą savaitę – atidaryti investicinę sąskaitą. Po mėnesio – padaryti pirmą investiciją. Nebandyk visko padaryti iš karto. Finansinė gerovė – tai maratonas, ne sprintas.

Ir atmink – klaidos yra normalios. Aš jų padariau daugybę ir vis dar darau. Svarbiausia – mokytis iš jų ir judėti toliau. Kiekvienas, kas šiandien yra finansiškai sėkmingas, kažkada pradėjo nuo nulio, darė klaidas ir mokėsi. Tu nieko nesiskiria.

Taigi, kas toliau? Tai priklauso nuo tavęs. Gali perskaityti šį straipsnį, pamanyt „įdomu” ir grįžti prie įprastų dalykų. Arba gali padaryti vieną mažą žingsnį šiandien. Net jei tai bus tik 15 minučių, skirtų peržiūrėti paskutinio mėnesio išlaidas. Pradžia visada yra sunkiausia, bet ji yra būtina. Ir kas žino – gal po metų žiūrėsi atgal ir stebėsiesi, kaip toli nuėjai.