Kodėl daugelis žmonių bijo savo banko sąskaitos išrašo

Prisipažinsiu atvirai – prieš keletą metų buvau vienas iš tų žmonių, kurie vengia žiūrėti į savo banko sąskaitą mėnesio pabaigoje. Tiesiog nesinorėjo susidurti su realybe. Kur dingo tie pinigai? Kodėl vėl liko tik šimtinė iki algos? Skamba pažįstamai?

Problema ta, kad dauguma mūsų niekada nesimokėme valdyti pinigų. Mokykloje išmokome spręsti lygtis su X ir Y, bet niekas nepaaiškino, kaip sudaryti biudžetą ar kas yra akcija. Dabar, kai gyvename pasaulyje, kur pinigai tiesiog išgaruoja per bekontakčius mokėjimus, o socialinė žiniasklaida nuolat kužda apie naujausius daiktus, kuriuos „būtinai” reikia įsigyti, finansinis raštingumas tapo ne prabanga, o būtinybe.

Gera žinia – valdyti pinigus nėra raketų mokslas. Reikia tik kelių paprastų įpročių ir šiek tiek disciplinos. Na, ir galbūt atsisakyti tos ketvirtosios kavos per dieną. Bet apie tai vėliau.

Pirmasis žingsnis: sužinokite, kur dingsta jūsų pinigai

Prieš pradedant bet ką planuoti, reikia suprasti dabartinę situaciją. Tai kaip bandyti nuvažiuoti į nežinomą vietą be žemėlapio – galite važiuoti, bet greičiausiai paklyssite.

Štai ką darykite: vieną mėnesį užsirašinėkite absoliučiai visas išlaidas. Taip, visas. Net tą skanėstą prie kasos ar prenumeratą, apie kurią jau pamiršote. Yra daugybė programėlių, kurios tai palengvina – nuo paprastų Excel lentelių iki išmaniųjų aplikacijų kaip „Wallet” ar „Money Lover”. Pasirinkite tą, kuri jums patogiausia.

Kai po mėnesio peržiūrėsite rezultatus, tikriausiai nustebsite. Daugelis žmonių sužino, kad išleidžia 100-200 eurų per mėnesį dalykams, kurių net neprisimena. Tai tarsi būtų finansinė juodoji skylė – pinigai įeina, bet niekas nežino, kur jie dingsta.

Viena mano klientė (vadinkime ją Rasa) atrado, kad per metus išleido beveik 800 eurų taksi paslaugoms, nors galėjo naudotis viešuoju transportu ar dviračiu. Kita pastebėjo, kad moka už tris skirtingas sporto klubo abonementus, iš kurių naudoja tik vieną. Tokie atradimiai – tai pirmas žingsnis link realių pokyčių.

Biudžeto kūrimas: ne tiek bauginantis, kiek skamba

Dabar, kai žinote, kur dingsta pinigai, laikas sukurti planą. Biudžetas – tai ne kalėjimas jūsų pinigams, o įrankis, padedantis gyventi geriau.

Populiariausia ir paprasčiausia taisyklė pradedantiesiems – 50/30/20 metodas. Jūsų pajamos paskirstomos taip:
– 50% būtinoms išlaidoms (nuoma, komunaliniai, maistas, transportas)
– 30% asmeniniams poreikiams ir pramogoms (restoranai, kelionės, pomėgiai)
– 20% taupymui ir investicijoms

Ar šis paskirstymas idealus visiems? Žinoma, ne. Jei gyvenant Vilniuje nuomojate butą vienas, būtinos išlaidos gali siekti ir 60-70% pajamų. Tuomet galite laikinai sumažinti pramogų dalį iki 20% ir taupyti 10-15%. Svarbiausia – pradėti ir palaipsniui optimizuoti.

Praktinis patarimas: automatizuokite taupymą. Kai tik gaute algą, automatiškai perveskite numatytą sumą į atskirą taupymo sąskaitą. Jei pinigų nematysite, jų nepraleisite. Skamba paprastai, bet veikia nuostabiai.

Dar vienas triukas – naudokite skirtingas sąskaitas skirtingiems tikslams. Viena kasdieniams pirkiniams, kita sąskaitoms apmokėti, trečia taupymui. Kai matote, kad „kasdienių” sąskaitoje pinigai baigiasi, žinote, kad laikas stabdyti.

Skubios pagalbos fondas: jūsų finansinis saugos tinklas

Prieš pradedant galvoti apie investicijas, turite turėti finansinį pagalvį. Gyvenimas mėgsta mesti staigmenas – sulūžta skalbimo mašina, reikia skubiai vykti pas šeimą į kitą miestą, netikėtai prarandi darbą.

Finansiniai patarėjai rekomenduoja turėti 3-6 mėnesių išlaidų rezervą. Jei jūsų mėnesinės išlaidos yra 800 eurų, turėtumėte sukaupti 2400-4800 eurų. Skamba daug? Taip, bet tai įmanoma.

Pradėkite nuo mažesnio tikslo – 1000 eurų. Tai padengs daugumą netikėtų situacijų. Vėliau palaipsniui didinkite. Jei galite taupyti 100 eurų per mėnesį, per dešimt mėnesių turėsite tą pirmąjį tūkstantį.

Šiuos pinigus laikykite lengvai prieinamoje vietoje, bet ne kasdienėje sąskaitoje. Idealiai – taupomojoje sąskaitoje su bent kokiomis palūkanomis. Taip, dabar palūkanos nedidelės, bet geriau gauti bent 1-2% nei nieko. Kai kurios skaitmeninės bankai siūlo gana patrauklias sąlygas.

Svarbu: šis fondas skirtas tik tikroms kritinėms situacijoms. Naujas telefonas, nes senasis „jau nebe tas” – tai ne kritinė situacija. Sulūžęs šaldytuvas viduryje vasaros – jau taip.

Investavimo pradmenys: kaip pradėti nedegant

Gerai, turite biudžetą, sukaupėte skubios pagalbos fondą. Dabar galima pagalvoti apie investicijas. Bet čia daugelis žmonių sustingsta. Akcijos, obligacijos, ETF, dividendai – atrodo kaip užsienio kalba.

Pirmiausia suprantame pagrindą: investavimas – tai jūsų pinigų darbas už jus. Vietoj to, kad pinigai gulėtų sąskaitoje ir prarastų vertę dėl infliacijos, jie gali augti.

Paprasta tiesa: jei jūsų pinigai auga 2% per metus, o infliacija 3%, iš tikrųjų prarandate 1% perkamosios galios. Tai kaip bėgti atgal eskalatoriumi – judite, bet vis tiek nusileidžiate žemyn.

Pradedantiesiems rekomenduočiau pradėti nuo investicinių fondų, konkrečiai – indeksinių fondų (ETF). Tai tarsi pirkinių krepšelis, kuriame yra daug skirtingų įmonių akcijų. Perkate vieną ETF vienetą ir automatiškai investuojate į šimtus ar net tūkstančius įmonių.

Pavyzdžiui, populiarus S&P 500 indeksinis fondas apima 500 didžiausių JAV įmonių. Perkant tokį fondą, investuojate į Apple, Microsoft, Amazon ir dar 497 įmones vienu metu. Rizika paskirstoma, o istoriškai tokie fondai vidutiniškai augo apie 7-10% per metus (atsižvelgiant į infliaciją).

Kur ir kaip pradėti investuoti Lietuvoje

Praktiškai kalbant, jums reikės investicinės sąskaitos. Lietuvoje yra keletas populiarių platformų:

**Interaktyvieji brokeriai** (Interactive Brokers) – viena populiariausių platformų pasaulyje, siūlo prieigą prie beveik visų rinkų. Sąsaja gali atrodyti sudėtinga pradedantiesiems, bet yra daug nemokamų mokomųjų medžiagų lietuviškai.

**Trading 212** – labai paprasta platforma pradedantiesiems, intuityvus dizainas. Galima pradėti investuoti net nuo kelių eurų. Minusas – ribotas fondų pasirinkimas, palyginti su didesnėmis platformomis.

**Revolut** – jei jau naudojate šią programėlę, galite pradėti investuoti tiesiog joje. Patogu, bet komisiniai gali būti didesni nei specializuotose platformose.

Prieš pradedant, suprantame mokesčius. Lietuvoje investicijų pelnas apmokestinamas 15% GPM. Tai reiškia, jei uždirbo 1000 eurų pelno, sumokėsite 150 eurų mokesčių. Bet mokesčiai mokami tik tada, kai parduodate ir realizuojate pelną.

Dar vienas svarbus dalykas – diversifikacija. Neguldykite visų kiaušinių į vieną krepšį. Geriau investuoti po 100 eurų į penkis skirtingus fondus nei 500 eurų į vieną. Taip sumažinate riziką.

Investavimo strategijos, kurios tikrai veikia

Dabar apie konkrečias strategijas. Pirmiausia – pamirškite greito praturtėjimo schemas. Jei kas nors žada 50% grąžą per mėnesį, tai arba sukčiavimas, arba itin rizikinga spekuliacija.

**Dollar Cost Averaging (DCA)** – tai strategija, kai investuojate fiksuotą sumą reguliariai, nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Pavyzdžiui, kas mėnesį įdedame 100 eurų į pasirinktą ETF. Kai kainos aukštos, perkate mažiau vienetų, kai žemos – daugiau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai išlygina svyravimus.

Kodėl tai veikia? Nes pašalina emocijas iš sprendimų. Nereikia spėlioti, ar dabar geras laikas pirkti. Tiesiog perkate nuolat. Tai ypač svarbu pradedantiesiems, kurie dar nesugeba skaityti rinkos signalų.

**Ilgalaikis investavimas** – statistika rodo, kad 90% aktyvių prekiautojų pralaimi rinkos indeksui. Bet tie, kurie perka ir laiko 10-20 metų, dažniausiai laimi. Kodėl? Nes ilgalaikėje perspektyvoje rinkos auga, nepaisant trumpalaikių svyravimų.

Jei būtumėte investavę 10,000 eurų į S&P 500 prieš 10 metų ir tiesiog pamiršę, dabar turėtumėte apie 30,000-35,000 eurų (priklausomai nuo tikslios datos). Tai be jokio papildomo darbo ar streso.

**Reinvestuokite dividendus** – kai gaunate dividendų, nepaimkite jų kaip grynųjų, o automatiškai reinvestuokite. Tai sudėtinių palūkanų magija. Jūsų investicijos auga, o tos investicijos generuoja daugiau pajamų, kurios vėl auga.

Klaidos, kurių venkite kaip maro

Pasimokymas iš klaidų yra geras dalykas, bet dar geriau mokytis iš kitų klaidų. Štai dažniausios klaidos, kurias mačiau per savo karjerą:

**Investavimas be skubios pagalbos fondo** – matau tai nuolat. Žmonės įdeda visus pinigus į akcijas, o po mėnesio jiems prireikia pinigų skubiai. Tada tenka parduoti nuostolingai. Visada pirmiausia sukaupkite rezervą.

**Emocinis sprendimų priėmimas** – rinka krenta, visi panikuoja, ir jūs parduodate nuostolingai. Arba priešingai – visi perka, kainos šauna į viršų, ir jūs perkate aukščiausiame taške. Emocijos – investuotojo priešas numeris vienas.

Prisimenu 2020 metų kovo mėnesį, kai prasidėjo pandemija. Rinkos krito 30-40%. Daugelis žmonių pardavė viską iš baimės. Bet tie, kurie išlaikė ramybę arba net pirko daugiau, per metus padvigubino savo investicijas.

**Per didelis pasitikėjimas viena investicija** – galbūt matėte žmones, kurie įdėjo visus pinigus į Bitcoin ar vieną „karšta” akciją. Kartais tai veikia, bet dažniau – ne. Diversifikacija gali atrodyti nuobodi, bet ji išsaugo jūsų pinigus.

**Mokesčių ignoravimas** – daugelis pamiršta, kad pelnas apmokestinamas. Planuokite iš anksto. Kai parduodate investicijas su pelnu, atidėkite 15% mokesčiams. Kitamet, kai reikės deklaruoti, nebūsite nemaloniai nustebinti.

**Investavimas į tai, ko nesuprantate** – jei kas nors jums siūlo investiciją, kurios negalite paprastais žodžiais paaiškinti savo močiutei, greičiausiai to neturėtumėte daryti. Warren Buffett, vienas sėkmingiausių investuotojų istorijoje, vengia investuoti į dalykus, kurių nesupranta.

Kai pinigai pradeda dirbti už jus

Po kelių metų disciplinuoto taupymo ir investavimo pradėsite pastebėti įdomų reiškinį – jūsų pinigai pradės generuoti pinigus greičiau nei galite įsivaizduoti. Tai sudėtinių palūkanų galia.

Pavyzdys: investuojate 200 eurų per mėnesį su vidutine 8% metine grąža. Po 10 metų turėsite ne 24,000 eurų (200 × 12 × 10), o apie 36,000 eurų. Tas papildomas 12,000 eurų – tai jūsų pinigų uždirbti pinigai.

Po 20 metų? Jūsų įnašas būtų 48,000 eurų, bet turėtumėte apie 118,000 eurų. Beveik 70,000 eurų uždirbta be jokio papildomo darbo. Po 30 metų – jau kalbame apie kelis šimtus tūkstančių.

Štai kodėl svarbu pradėti kuo anksčiau. Net jei galite investuoti tik 50 eurų per mėnesį, pradėkite dabar. Laikas – jūsų didžiausias sąjungininkas investuojant.

Viena mano pažįstama pradėjo investuoti būdama 25-erių, po 100 eurų per mėnesį. Dabar, sulaukusi 40-ties, turi daugiau nei 50,000 eurų investicinėje sąskaitoje. Ji nesijautė turtinga, neperdirbo, tiesiog buvo nuosekli. Ir dabar turi finansinę laisvę rinktis, kaip gyventi.

Bet svarbu suprasti – investavimas nėra lošimas. Būsite mėnesių, kai jūsų portfelis kris. Tai normalu. Rinkos svyruoja. Bet jei laikotės plano, diversifikuojate ir investuojate ilgalaikei perspektyvai, istorija rodo, kad tikimybė sėkmės yra jūsų pusėje.

Finansinė laisvė nėra apie milijonus banke. Tai apie galimybę rinktis – dirbti mažiau, keliauti daugiau, padėti šeimai, išbandyti naują karjerą nebijant. Tai apie miegojimą ramiai, žinant, kad esate pasirengę netikėtumams. Ir visa tai prasideda nuo paprasto sprendimo – pradėti valdyti savo pinigus, o ne leisti pinigams valdyti jus.

Taigi, ar esate pasirengę pradėti? Jums nereikia būti finansų genijumi. Reikia tik noro, šiek tiek disciplinos ir kantrybės. Likusi dalis – tik laiko klausimas.