Pinigai, kurie tirpsta rankose
Jei šiandien jūsų santaupų sąskaitoje guli 10 000 eurų, o infliacija siekia 5–6 procentus per metus, po penkerių metų ta suma perkamąja galia bus verta maždaug 7 500 eurų. Pinigai niekur nedingo – jie tiesiog tyliai prarado dalį savo vertės, kol jūs dirbote, mokėjote mokesčius ir tikėjote, kad „taupymas yra atsakingas sprendimas”. Infliacija – tai ne krizė, kuri ateina ir praeina. Tai nuolatinis fonas, su kuriuo reikia mokėti gyventi.
Lietuvos smulkusis investuotojas dažnai atsiduria kebloje situacijoje: per mažai kapitalo institucinėms strategijoms, per daug rizikos baimės akcijų rinkai, o banko palūkanos juokingos. Tačiau patyrę finansistai jau seniai žino, kad apsisaugoti nuo infliacijos nereikia milijonų – reikia tinkamų įrankių ir šalto proto.
1. Indeksiniai fondai – nuobodžiausia, bet veiksmingiausia priemonė
Kalbant apie ilgalaikę apsaugą nuo infliacijos, sunku aplenkti indeksinius fondus. S&P 500 per pastaruosius 30 metų vidutiniškai augo apie 10 procentų per metus – gerokai daugiau nei bet kokia infliacija. Lietuvoje per tokias platformas kaip Swedbank roboadvisor, Luminor ar tarptautines kaip Interactive Brokers ar Degiro galima pradėti investuoti nuo keliasdešimt eurų per mėnesį.
Triukas čia paprastas: reguliarumas svarbiau už laiką. Tie, kurie investuoja kas mėnesį fiksuotą sumą, ilgainiui vidutiniškai perka pigiau – tai vadinama dollar-cost averaging strategija. Ji ypač tinka tiems, kurie bijo „įšokti” netinkamu momentu.
2. Nekilnojamasis turtas – ne tik turtingiesiems
Daugelis mano, kad nekilnojamasis turtas – tai butų pirkimas nuomai, o tam reikia bent 50 000 eurų pradinio įnašo. Tačiau yra ir kitas kelias – nekilnojamojo turto investiciniai fondai (REITs). Tai biržoje prekiaujami fondai, kurie investuoja į komercinį ar gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą ir moka dividendus.
Nekilnojamasis turtas istoriškai gerai koreliuoja su infliacija – kai kyla kainos, kyla ir nuomos pajamos, ir paties turto vertė. REITs leidžia dalyvauti šiame procese be hipotekos ir remonto galvos skausmo.
3. I obligacijos ir infliacijos apsaugos vertybiniai popieriai
JAV vyriausybės išleidžiamos I serijos obligacijos (I Bonds) yra tiesiogiai susietos su infliacija – jų palūkanų norma keičiasi priklausomai nuo infliacijos lygio. Lietuvos investuotojams tiesiogiai jos sunkiau prieinamos, tačiau europiniai analogai – infliacijos apsaugos obligacijos (TIPS arba europiniai ILBS) – pasiekiami per ETF fondus.
Tai ne stebuklingas sprendimas, bet patikima apsaugos dalis portfelyje, ypač tiems, kurie nemėgsta akcijų rinkos nepastovumo.
4. Žaliavos ir aukso ETF
Auksas – klasikinis infliacijos draudimas. Jis nekuria pajamų, bet išlaiko vertę per dešimtmečius. Šiuolaikinis investuotojas nebūtinai turi pirkti fizinių aukso luitelių – pakanka aukso ETF (pvz., iShares Physical Gold), kuriuos galima įsigyti per brokerį kaip paprastą akciją.
Žaliavos – nafta, grūdai, metalai – taip pat kyla kartu su infliacija, nes jos ir yra vienas iš jos šaltinių. Diversifikuoti žaliavų ETF leidžia dalyvauti šiame augime be fizinių sandėliavimo problemų.
5. Dividendinės akcijos – kai pinigai dirba už jus
Kompanijos, kurios nuosekliai moka ir didina dividendus – vadinamieji „Dividend Aristocrats” – yra puikus infliacijos buferis. Kai infliacija auga, šios įmonės dažniausiai kelia kainas ir atitinkamai didina išmokas akcininkams.
Lietuvos investuotojas gali rinktis ETF, kurie seka tokias įmones: Vanguard Dividend Appreciation ETF ar SPDR S&P Dividend ETF. Tai ne greito praturtėjimo schema – tai lėtas, bet stabilus pajamų augimas, kuris ilgainiui lenkia infliaciją.
6. Investicijos į save – strategija, kurios nepamiršta patyrę finansistai
Skamba banaliai, bet tai tiesa: jūsų pajamų potencialas yra didžiausias turtas. Kvalifikacijos kėlimas, nauji įgūdžiai, papildomos pajamų šaltiniai – visa tai tiesiogiai veikia jūsų galimybę investuoti daugiau ir geriau atlaikyti infliacijos spaudimą.
Finansistai, kurie patys investuoja, dažnai pabrėžia: didžiausia grąža buvo iš investicijų į save – kursas, knyga ar mentorystė, kuri atvėrė naujas galimybes. Tai ne metafora – tai skaičiuojama.
7. Diversifikacija valiutomis
Lietuvos investuotojas, laikantis visas santaupas eurais, yra priklausomas nuo euro zonos monetarinės politikos. Dalį portfelio laikyti JAV doleriais, šveicarų frankais ar investuoti į skirtingų valiutų zonų turtą – tai papildoma apsauga tuo atveju, jei euro infliacija viršytų kitų valiutų.
Tai nereikalauja sudėtingų operacijų – dauguma ETF, prekiaujamų Europos biržose, investuoja į JAV ar pasaulines rinkas ir natūraliai suteikia valiutinę diversifikaciją.
Kai infliacija nebėra priešas, o taisyklė
Svarbiausia, ką reikia suprasti: infliacija nėra anomalija. Ji buvo, yra ir bus. Klausimas ne kaip jos išvengti, o kaip su ja gyventi taip, kad jūsų pinigai augtų greičiau nei ji ėda.
Nė viena iš šių septynių strategijų nėra stebuklas. Tačiau kartu – indeksiniai fondai, nekilnojamasis turtas per REITs, infliacijos obligacijos, žaliavos, dividendinės akcijos, investicijos į save ir valiutinė diversifikacija – jos sudaro portfelį, kuris ne tik atlaiko infliaciją, bet ir auga virš jos. Patyrę finansistai nenaudoja visų šių įrankių vienu metu – jie pasirenka tuos, kurie tinka jų situacijai, ir laikosi kurso net tada, kai rinkos krenta.
Smulkusis investuotojas Lietuvoje turi vieną didelį pranašumą prieš institucinius žaidėjus: jis gali būti lankstus, greitas ir ilgalaikis vienu metu. Tereikia pradėti.
