Kodėl dauguma žmonių neturi finansinio plano ir ką tai reiškia

Žinote, kas labiausiai stebina? Dauguma žmonių daugiau laiko skiria atostogų planavimui nei savo finansų tvarkymui. Paskaičiuojame kiekvieną eurą kelionei į Italiją, bet neturime supratimo, kur dingsta pusė algos kas mėnesį. Tai nėra tingumas ar nesugebėjimas – tai paprasčiausiai niekas mūsų to nemokė. Mokykloje išmokome spręsti lygtis su X, bet niekas nepaaiškino, kaip susitvarkyti su kreditu ar kodėl verta pradėti taupyti dvidešimtmečiui.

Asmeninis finansinis planas skamba bauginančiai ir oficialiai. Bet iš tiesų tai tik struktūruotas būdas suprasti, kur esate dabar ir kur norite atsirasti po penkių ar dešimties metų. Tai ne tik turtingiems verslininkams – tai kiekvienam, kas nori jaustis saugiau ir laisviau su savo pinigais.

Pirmasis žingsnis: atsistokite prieš veidrodį ir suskaičiuokite viską

Pradėkime nuo to, kas daugeliui atrodo nemalonu – reikia pamatyti tikrąją padėtį. Ne tokią, kokią įsivaizduojate gulėdami lovoje, o realią, su visais skaičiais ant stalo.

Pirmiausia išsitraukite visas banko sąskaitas, kreditus, skolas draugams, pensijų kaupimo informaciją. Taip, net tą seną sąskaitą, į kurią seniai nežiūrėjote. Užrašykite viską. Kiek turite turto: pinigų sąskaitose, investicijų, nekilnojamojo turto vertę, automobilį. Paskui – kiek esate skolingi: būsto paskolą, vartojimo kreditus, mokesčių skolas, netgi tas 50 eurų, kuriuos skolingi pusbrolei.

Atimkite skolas iš turto – tai jūsų dabartinė grynoji vertė. Gali būti teigiama, gali būti neigiama. Nesvarbu. Svarbu, kad dabar žinote tikslų skaičių, nuo kurio pradedame judėti į priekį.

Toliau – pajamos ir išlaidos. Čia prasideda tikroji magija. Paimkite paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir išanalizuokite kiekvieną operaciją. Suskirstykite į kategorijas: būstas, maistas, transportas, pramogos, drabužiai, sveikatos priežiūra. Būsite nustebinti. Dažniausiai žmonės neįsivaizduoja, kad per metus išleidžia 600 eurų kavai arba 400 eurų prenumeratoms, kuriomis beveik nesinaudoja.

Antrasis žingsnis: apibrėžkite, ko iš tikrųjų norite

Dabar, kai žinote savo finansinę realybę, laikas pagalvoti apie tikslus. Bet ne tuos abstrakčius „noriu būti turtingas” ar „noriu keliauti”. Reikia konkretumo.

Finansiniai tikslai skirstomi į trumpalaikius (iki metų), vidutinės trukmės (1-5 metai) ir ilgalaikius (5+ metai). Trumpalaikis tikslas gali būti susikurti 1000 eurų avarinį fondą arba išmokėti kreditą už skalbimo mašiną. Vidutinės trukmės – sutaupyti įmoką butui arba nusipirkti patikimą automobilį. Ilgalaikis – užtikrinti patogią pensiją arba finansiškai nepriklausomybę.

Svarbiausia – tikslai turi būti išmatuojami ir su konkrečia data. Ne „noriu sutaupyti pinigų”, o „noriu turėti 5000 eurų avarinį fondą iki 2025 metų gruodžio”. Tada galite apskaičiuoti, kiek per mėnesį reikia atidėti. Šiuo atveju – apie 200 eurų per mėnesį, jei pradėdate dabar.

Užrašykite bent tris tikslus kiekvienai kategorijai. Ir būkite sąžiningi – tai jūsų gyvenimas, ne Instagram paskyra. Jei jums nerūpi turėti naują automobilį, bet svarbu keliauti – taip ir rašykite.

Trečiasis žingsnis: sukurkite biudžetą, su kuriuo galėsite gyventi

Biudžetas – tai ne kalėjimas jūsų pinigams. Tai planas, kaip juos išleisti taip, kad jaustumėtės gerai ir pasiektumėte tikslus. Yra daugybė metodų, bet pradėkime nuo paprasčiausio – 50/30/20 taisyklės.

50% pajamų skiriama būtinoms išlaidoms: būstui, maistui, transportui, draudimui, minimaliems skolų mokėjimams. 30% – norimiems dalykams: restoranams, pramogoms, hobių, kelionėms. 20% – finansiniams tikslams: taupymui, investicijoms, papildomam skolų mokėjimui.

Bet gyvenimas ne visada telpa į šias proporcijas. Jei gyvename Vilniuje ir pusę algos atiduodame už nuomą, 50% būtinoms išlaidoms gali neužtekti. Tuomet reikia koreguoti. Galbūt laikinai tai bus 60/20/20 arba 65/25/10. Svarbiausia – kad bent kažkiek atidėtumėte ateičiai.

Praktiškai tai veikia taip: kai gaunate algą, iš karto automatiškai pervedame 20% (ar kiek nusprendėte) į taupymo sąskaitą. Tai vadinama „pirma mokėti sau”. Likę pinigai – jūsų gyvenimui. Taip pašalinate pagundą pabaigoje mėnesio taupyti tai, kas liko (paprastai – nieko).

Naudokite programėles biudžeto sekimui. „Wallet”, „Money Lover”, „YNAB” – pasirinkimas didelis. Arba paprasčiausiai „Excel” lentelė. Forma nesvarbi, svarbu, kad reguliariai fikstuotumėte išlaidas ir matytumėte, ar laikotės plano.

Ketvirtasis žingsnis: suformuokite avarinį fondą – jūsų finansinį saugos tinklą

Prieš pradedant investuoti, keliauti ar pirkti brangius daiktus, reikia turėti pagalvę kritimui. Tai ir yra avarinis fondas – pinigai, skirti netikėtoms situacijoms: netekus darbo, susirgus, sugadinus automobilį, sulūžus šaldytuvui.

Kiek reikia? Klasikinis patarimas – 3-6 mėnesių būtinų išlaidų. Jei jūsų mėnesinės būtinos išlaidos yra 800 eurų, avarinis fondas turėtų būti 2400-4800 eurų. Jei dirbate nestabilų darbą ar esate laisvai samdomu darbuotoju – geriau link 6-9 mėnesių.

Šie pinigai turi būti lengvai pasiekiami, bet ne per daug. Atskira taupomoji sąskaita – idealus variantas. Ne investicijose (jos svyruoja), ne po čiužiniu (infliacija graužia), bet bankų taupomojoje sąskaitoje ar pinigų rinkos fonde, kur gaunate bent kažkokias palūkanas.

Formuokite jį palaipsniui. Jei dabar turite 0 eurų, pirmas tikslas – 500 eurų. Paskui 1000. Paskui vieno mėnesio išlaidos. Ir taip toliau. Kiekvienas žingsnis suteikia daugiau ramybės. Kai turėsite pilną avarinį fondą, pajusite, kaip nuo pečių nurieda akmuo – staiga gyvenimas tampa daug mažiau stresinis.

Penktasis žingsnis: tvarkykitės su skolomis protingai

Ne visos skolos yra vienodai blogos. Būsto paskola su 2% palūkanomis ir 30 metų terminu – tai viena. Vartojimo kreditas televizoriui su 15% palūkanomis – visai kas kita.

Pirmiausia išsirikiuokite visas skolas pagal palūkanų normą – nuo didžiausios iki mažiausios. Tai vadinama „lavinos metodu”. Mokate minimalius mokėjimus visoms skoloms, bet visus likusius pinigus metate į brangiausiąją skolą. Kai ją išmokate – pereinate prie kitos. Matematiškai tai efektyviausias būdas.

Yra ir „sniego gniūžtės metodas” – mokate nuo mažiausios skolos iki didžiausios, nepriklausomai nuo palūkanų. Matematiškai ne taip efektyvu, bet psichologiškai stipriau – greičiau matote rezultatus, kas motyvuoja tęsti.

Jei turite kelis brangius kreditus, apsvarstykite refinansavimą – paimti vieną pigesnę paskolą ir ja padengti visus brangius kreditus. Tik būkite atsargūs – refinansavimas turi prasmę tik jei tikrai sumažinate palūkanas ir nesusidarote naujų skolų.

Ir svarbiausias patarimas: kol neišmokėjote brangių vartojimo kreditų, investavimas neturi prasmės. Jei jūsų kreditas kainuoja 12% per metus, o investicijos teoriškai duoda 7-8%, jūs vis tiek prarandate pinigus. Pirmiausia – išsivadavimas iš skolų spąstų.

Šeštasis žingsnis: pradėkite investuoti į savo ateitį

Kai turite avarinį fondą ir suvaldėte skolas, atėjo laikas pinigams dirbti už jus. Investavimas nėra tik turtingiesiems – tai būtinybė kiekvienam, kas nori išlaikyti ir auginti savo perkamąją galią.

Pradėkite nuo pensijų kaupimo. Lietuvoje tai II ir III pakopos fondai. Jei darbdavys prisideda prie III pakopos – tai beveik nemokamas pinigai, būtinai pasinaudokite. Valstybė taip pat teikia mokesčių lengvatas už įmokas į III pakopą – iki 25% nuo įmokų sumos galite susigrąžinti per GPM deklaraciją.

Toliau – investiciniai fondai ir ETF (biržoje prekiaujami fondai). Pradedantiesiems idealus variantas – pasyvūs indeksiniai fondai, kurie seka platų rinkos indeksą, pavyzdžiui, S&P 500 ar pasaulinį akcijų indeksą. Jie diversifikuoti, pigūs (mažos valdymo išlaidos) ir ilguoju laikotarpiu duoda gerą grąžą.

Investavimo principai pradedantiesiems: pradėkite anksti (net su mažomis sumomis), investuokite reguliariai (kas mėnesį tą pačią sumą – tai vadinama „dollar cost averaging”), diversifikuokite (nestatykite visų kiaušinių į vieną krepšį), galvokite ilgalaikiai (bent 5-10 metų), nekritikuokite rinkos svyravimų.

Lietuvoje galite investuoti per platformas kaip „Revolut”, „Trading 212”, „Interactive Brokers” arba tiesiog per savo banką. Pradėkite nuo mažo – net 50 eurų per mėnesį per 30 metų su 7% metine grąža virs beveik 60,000 eurų. Tai sudėtinių palūkanų magija.

Septintasis žingsnis: peržiūrėkite ir koreguokite planą reguliariai

Finansinis planas nėra statiškas dokumentas, kurį sukuriate kartą ir užmirštate stalčiuje. Gyvenimas keičiasi, keičiasi ir planas.

Nustatykite sau reguliarias peržiūros datas. Kas ketvirtį (arba bent kas pusmetį) išsikirkite valandą laiko ir peržiūrėkite: ar laikausi biudžeto? Ar artėju prie tikslų? Ar pasikeitė mano prioritetai? Ar reikia koreguoti išlaidų kategorijas?

Kartą per metus darykite išsamesnę analizę. Perskaičiuokite grynąją vertę – kaip ji pasikeitė per metus? Peržiūrėkite investicijų portfelį – ar jis vis dar atitinka jūsų rizikos toleranciją ir tikslus? Galbūt gavote paaukštinimą ir galite daugiau taupyti? O gal gimė vaikas ir reikia koreguoti prioritetus?

Gyvenimo įvykiai, kurie tikrai reikalauja plano peržiūros: vedybos ar skyrybos, vaikų gimimas, darbo keitimas, paveldo gavimas, sveikatos problemos, būsto pirkimas ar pardavimas. Kiekvienas iš šių įvykių keičia finansinę situaciją ir reikalauja plano atnaujinimo.

Ir dar vienas svarbus dalykas – švieskitės. Skaitykite finansinės raštingumo knygas, klausykitės podkastų, sekite patikimus finansų ekspertus (ne tuos, kurie žada greitą praturtėjimą). Kuo daugiau suprantate apie pinigus, tuo geresnius sprendimus priimate.

Kelias į finansinę laisvę prasideda šiandien

Žinote, kas labiausiai džiugina finansiniame planavime? Ne tai, kad staiga tapsime turtingi. O tai, kad pradedame jaustis kontroliuojantys savo gyvenimą. Kad pinigai tampa įrankiu mūsų tikslams pasiekti, o ne nuolatinio streso šaltiniu.

Asmeninis finansinis planas – tai ne raketų mokslas. Tai paprasčiausiai struktūruotas būdas gyventi pagal savo vertybes ir siekti to, kas jums svarbu. Galbūt tai ankstesnė pensija. Galbūt galimybė dirbti mažiau ir daugiau laiko skirti šeimai. Galbūt kelionės ar savo verslo įkūrimas. Kiekvienam tas „kas” skirtingas.

Septyni žingsniai, kuriuos aptarėme – tai ne vienkartinis projektas, o nuolatinis procesas. Pirmieji žingsniai bus sunkiausi. Susidurti su realybe, pripažinti klaidas, pakeisti įpročius – tai reikalauja drąsos. Bet kiekvienas mažas žingsnis jus priartina prie didesnės ramybės ir laisvės.

Nepuoselėkite iliuzijos, kad reikia laukti tobulo momento. Tobulas momentas yra dabar – su ta alga, kurią turite, su tomis skolomis, kurios yra, su tais tikslais, kuriuos turite. Pradėkite nuo to, kur esate. Naudokite tai, ką turite. Darykite tai, ką galite.

Ir atminkite – finansinis sėkmingumas nėra apie tai, kiek uždirbate. Tai apie tai, kiek pasiliekate, kaip išmintingai naudojate ir kaip leidžiate pinigams dirbti už jus. Žmonės su vidutinėmis pajamomis, bet geru planu, dažnai pasiekia daugiau nei tie, kurie uždirba dvigubai, bet išleidžia viską.

Pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne pirmadienį, ne kitą mėnesį. Šiandien. Atsidarykite sąskaitų išrašus, pasiimkite sąsiuvinį, užsirašykite pirmąjį tikslą. Šis mažas veiksmas gali pakeisti visą jūsų finansinę ateitį.