Kodėl man apskritai reikia to finansų plano?

Žinai, ilgai galvojau, ar man tikrai reikia kažkokio ten finansų plano. Atrodė, kad tai kažkas labai sudėtingo, skirto tik tiems, kurie uždirba didelius pinigus ar turi investicijų portfelį. Bet po kelių metų, kai gyvenau nuo algos iki algos, nors uždirbu visai neblogai, supratau – čia ne apie tai, kiek uždirbam, o apie tai, kaip tvarkome tai, ką turime.

Asmeninis finansų planas – tai ne kažkoks ten 50 puslapių dokumentas su grafikais ir formulėmis. Tai tiesiog aiškus supratimas, kur tavo pinigai dabar yra, kur jie dings per mėnesį ir kaip tu nori, kad jie atrodytų po metų ar penkių. Kai pradėjau rimčiau į tai žiūrėti, pastebėjau, kad mano streso lygis sumažėjo turbūt perpus. Nebėra to jausmo, kai prieš algą liekam su 20 eurų sąskaitoje ir nežinai, kaip taip nutiko.

Finansų planas padeda ne tik sutaupyti – jis duoda ramybę. Žinai, kad turi atsarginį fondą, jei sugenda skalbyklė. Žinai, kad per metus galėsi nuvažiuoti į tas atostogas. Žinai, kad dirbi ne tik tam, kad sumokėtum sąskaitas šį mėnesį, bet ir tam, kad po dešimties metų gyventum geriau.

Nuo ko pradėti: savo finansinės situacijos nuotrauka

Pirmas žingsnis – ir čia daugelis sustoja – yra sąžiningai pažiūrėti, kur dabar esi. Ne kur norėtum būti, ne kur manai, kad turėtum būti, o kur tikrai esi. Tai reiškia atsisėsti su kompiuteriu ar bloknotėliu ir viską užsirašyti.

Pradėk nuo pajamų. Kiek gauni į rankas po visų mokesčių? Jei turi papildomų pajamų šaltinių – laisvai samdomą darbą, nuomą, kažkokius dividendus – įrašyk ir tai. Svarbu žiūrėti į realius skaičius, kuriuos matai sąskaitoje, ne į bruto atlyginimą.

Paskui eina smagiausia dalis – išlaidos. Čia daugelis žmonių nustebsta. Rekomenduoju paimti paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir viską suskaičiuoti. Suskirstyk į kategorijas: būstas (nuoma ar paskolos įmoka, komunalinės), maistas, transportas, draudimas, ryšys, pramogos, drabužiai, kita. Ta „kita” kategorija paprastai būna didžiausia ir labiausiai šokiruojanti.

Kai aš tai dariau pirmą kartą, supratau, kad per mėnesį išleidžiu apie 150 eurų kavai ir užkandžiams darbe. 150 eurų! Tai beveik 2000 per metus. Ne tai, kad dabar visiškai atsisakiau kavos, bet pradėjau ją daryti namuose ir išleidžiu gal 30 eurų per mėnesį. Skirtumas – 120 eurų, kuriuos dabar galiu nukreipti kitur.

Tikslai – ne tik „noriu būti turtingas”

Gerai, dabar žinai, kur esi. Bet kur nori ateiti? Ir čia svarbu būti konkrečiam. „Noriu sutaupyti pinigų” – tai ne tikslas. „Noriu per 12 mėnesių susitaupyti 3000 eurų atsarginiam fondui” – štai tai jau tikslas.

Aš savo tikslus skirstau į tris kategorijas: trumpalaikius (iki metų), vidutinės trukmės (1-5 metai) ir ilgalaikius (5+ metai). Trumpalaikiai gali būti tas atsarginis fondas, naujas kompiuteris ar atostogos. Vidutinės trukmės – automobilio įmoka, butui įmokos kaupimas, studijų paskolos grąžinimas. Ilgalaikiai – pensija, vaikų švietimas, būsto pirkimas.

Svarbu, kad tikslai būtų SMART – specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir laiko atžvilgiu apibrėžti. Ne „noriu keliauti daugiau”, o „noriu per 18 mėnesių susitaupyti 2500 eurų kelionei į Japoniją”. Matai skirtumą? Antrąjį galima planuoti, skaičiuoti, sekti progresą.

Dar vienas patarimas – užsirašyk, KODĖL tau svarbus kiekvienas tikslas. Kai po trijų mėnesių norėsis visko mesti ir nusipirkti naują telefoną, nors planuoji taupyti butui, tas „kodėl” primins, dėl ko visa tai darai.

Biudžeto sudarymas be galvos skausmo

Dabar prie biudžeto. Žinau, žinau, skamba nuobodžiai. Bet biudžetas – tai ne kalėjimas tavo pinigams, o planas, kaip juos išleisti taip, kad jaustumeis gerai ir pasiektum tikslus.

Populiariausias metodas pradedantiesiems – 50/30/20 taisyklė. 50% pajamų eina būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas, draudimas), 30% – norims (pramogos, restoranai, hobis), 20% – taupymui ir skolų grąžinimui. Tai ne griežta taisyklė, bet geras orientyras.

Mano atveju, kadangi gyvenu brangesnėje miesto dalyje, būtinos išlaidos sudaro apie 55-60%, bet aš su tuo taikstaus, nes man svarbu gyventi arti darbo. Kiekvienam situacija skirtinga – jei turi vaikų, jei grąžini paskolą, jei gyveni su tėvais – procentai bus kitokie.

Praktiškai biudžetą galima tvarkyti keliais būdais:

Popierinis metodas – senas, bet veikia. Bloknotas, kuriame užsirašai planuojamas išlaidas ir faktinius skaičius. Reikia disciplinos, bet kai kas sako, kad fizinis rašymas padeda geriau suvokti pinigų judėjimą.

Excel ar Google Sheets – mano pasirinkimas. Galiu susikurti tokią struktūrą, kokia man patogi, pridėti formules, matyti grafikus. Yra daugybė nemokamų šablonų internete, galima pradėti nuo jų ir pritaikyti sau.

Programėlės – Wallet, Money Lover, YNAB (You Need A Budget). Jos automatiškai sinchronizuojasi su banko sąskaita, kategorizuoja išlaidas, rodo grafikus. Patogios, bet kai kurios mokamos.

Nesvarbu, kurį metodą pasirenki – svarbu jį naudoti nuosekliai. Pirmą mėnesį bus sunku, antrą – lengviau, o po trijų tai taps įpročiu.

Atsarginis fondas – tai ne prabanga, o būtinybė

Prieš pradedant taupyti bet kokiems kitiems tikslams, reikia atsarginio fondo. Tai pinigai, kurie tiesiog guli sąskaitoje ir laukia nelaimės. Ir ji ateis – sugenda automobilis, reikia skubaus gydymo, netinkami darbo, plyšta vamzdis.

Finansų ekspertai rekomenduoja turėti 3-6 mėnesių išlaidų atsarginį fondą. Jei per mėnesį išleidi 800 eurų, tai reiškia 2400-4800 eurų. Skamba daug, tiesa? Bet tai sukaupti realistiškai.

Aš pradėjau nuo mažo tikslo – 1000 eurų. Tai buvo pasiekiama per 5 mėnesius, atidedant po 200 eurų. Kai pasiekiau tą tikslą, jausmas buvo neįtikėtinas. Paskui kėliau tikslą iki 2000, paskui iki 3000. Dabar turiu apie 5000 eurų atsarginį fondą ir galiu ramiai miegoti.

Kur laikyti šiuos pinigus? Ne investicijose – jos svyruoja, gali tekti parduoti nuostolingai. Ne terminuotame indėlyje – reikia greito priėjimo. Paprasta taupomoji sąskaita arba atskirą sąskaitą, kurią matai, bet į kurią neliesk, nebent tikra nelaimė. Kai kurie bankai siūlo taupomąsias sąskaitas su šiek tiek didesne palūkanų norma – verta pasižiūrėti.

Kaip sumažinti išlaidas neprarandant gyvenimo kokybės

Gerai, turim planą, turim tikslus, bet kaip realiai rasti pinigų taupymui, jei ir taip atrodo, kad viskas išleidžiama būtinoms dalykams?

Pirma, peržiūrėk visas prenumeratas ir pasikartojančius mokėjimus. Sporto klubas, kurį lankei paskutinį kartą prieš pusmetį? Atšauk. Streaming platformos, kurių nežiūri? Palik vieną ar dvi. Aš radau, kad mokėjau už tris skirtingas muzikos/video platformas, nors realiai naudojau vieną. Tai buvo 25 eurai per mėnesį, 300 per metus.

Maistas – didžiulė išlaidų dalis. Ne, nesakau, kad turi misti makaronais ir gyventi kaip studentas. Bet:
– Planuok savaitės meniu ir pirk pagal sąrašą
– Gamink didesnius kiekius ir užšaldyk
– Sumažink restoranų lankymą nuo 4 kartų per savaitę iki 1-2
– Pirk sezoninių produktų
– Naudok lojalumo programas ir nuolaidas

Transportas – ar tikrai reikia automobilio? Jei gyveni mieste su geru viešuoju transportu, suskaičiuok: paskolos įmoka, draudimas, kuras, stovėjimas, remontas. Gali išeiti 300-500 eurų per mėnesį. Viešasis transportas + retkarčiais taksi ar automobilio nuoma gali būti daug pigiau.

Drabužiai – aš buvau užsikabinęs ant nuolaidų. „90% nuolaida!” – ir pirki, nors neturi kur dėti. Dabar laikausi taisyklės: jei perku naują daiktą, vienas senas turi iškeliauti. Taip išleidžiu mažiau ir turiu tvarkingesnius spintas.

Kaip laikytis plano, kai viskas traukia iš kelio

Štai čia prasideda tikrasis darbas. Sukurti planą – lengva. Laikytis jo – sunku. Ypač kai draugai kviečia į kelionę, kai parduotuvėje matai tą nuostabų daiktą, kai tiesiog nusibosta būti atsakingam.

Automatizuok kiek įmanoma. Nustatyk automatinius pervedimus algos dieną – į taupymo sąskaitą, į investicijas, į skolų grąžinimą. Tai, ko nematai sąskaitoje, neišleisi. Aš pervedu 25% algos iš karto, kai tik ji ateina. Likę 75% – tai, su kuo gyvenu.

Leisk sau klaisti. Jei biudžete skiri 100 eurų pramogoms, bet šį mėnesį išleidai 150 – pasaulis nesibaigė. Svarbiau suprasti, kodėl taip nutiko ir kaip išvengti ateityje, nei save plakti. Aš turiu „šventės fondą” – 50 eurų per mėnesį, kuriuos galiu išleisti visiškai beprasmiškiems dalykams be jokios kaltės.

Sekimas ir koregavimas. Kas savaitę pažiūriu, kaip sekasi laikytis biudžeto. Kas mėnesį peržiūriu viską išsamiau. Kas ketvirtį – koreguoju planus, jei reikia. Gyvenimas keičiasi, ir planas turi keistis kartu.

Vizualizacija padeda. Turiu grafiką ant sienos, kuriame spalvinu laukelius, kai pasiekiu taupymo tikslus. Matydamas progresą lengviau išlikti motyvuotam. Kai kurie žmonės naudoja programėles su progreso juostomis, kiti – tiesiog Excel grafikus.

Rask bendraminčių. Kai pradėjau rimčiau tvarkyti finansus, draugai kartais pajuokaudavo. Bet paskui radau keletą žmonių, kurie taip pat dirba prie savo finansinės gerovės. Dabar galim pasidalinti patarimais, palaikyti vieni kitus, kartu džiaugtis pasiekimais.

Kai planas tampa gyvenimu, o ne našta

Praėjo jau dveji metai, kai rimtai tvarkau savo finansus. Dabar tai nėra kažkokia sunki užduotis ar nuolatinis apskaičiavimas. Tai tiesiog dalis gyvenimo, kaip dantų valymas ar sportas.

Turiu atsarginį fondą, kuris leidžia ramiai miegoti. Turiu aiškius tikslus ir matau, kaip prie jų artėju. Išleidžiu pinigus dalykams, kurie man tikrai svarbūs, ir nejaučiu kaltės. Nebegyvenu nuo algos iki algos, nors uždirbu ne daugiau nei prieš dvejus metus.

Finansų planas – tai ne apie atsisakymą ir taupymą kiekviename cente. Tai apie sąmoningumą. Apie tai, kad tu kontroliuoji pinigus, o ne jie tave. Apie tai, kad gali sau leisti tai, kas svarbu, nes neišleidai pinigų tam, kas nesvarbu.

Pradėk mažai. Užsirašyk šio mėnesio išlaidas. Susikurk paprastą biudžetą kitam mėnesiui. Atidėk 50 eurų atsarginiam fondui. Po mėnesio padaryk tą patį. Po trijų mėnesių pastebėsi skirtumą. Po metų nustebsi, kaip toli nuėjai.

Ir atmink – nėra idealaus plano. Yra tik toks, kuris veikia tau. Eksperimentuok, koreguok, rask savo būdą. Svarbiausia – pradėk. Net jei šiandien tavo finansinė situacija atrodo chaotiška, vienas žingsnis po kito gali ją pakeisti. Aš tai padariau, ir tu gali.