Kodėl dauguma žmonių finansinio plano neturi

Kai paklausiu draugų ar pažįstamų, ar jie turi finansinį planą, dažniausiai sulaukiu keisto žvilgsnio. Lyg būčiau paklausęs, ar jie turi asmeninį astrologą ar kažką panašaus. Dauguma žmonių finansinį planavimą laiko kažkokia egzotika, skirta tik turtingiems ar ypač pedantiškiems asmenims. O realybė tokia, kad neturint bent minimalaus finansinio plano, gyvenimas virsta chaotiška reakcijų į aplinkines aplinkybes seka.

Problema ta, kad mokykloje mūsų niekas nemokė finansinio raštingumo. Mokėme spręsti kvadratines lygtis, bet niekas nepaaiškino, kaip veikia sudėtiniai procentai ar kodėl svarbu turėti rezervinį fondą. Todėl daugelis žmonių gyvena nuo algos iki algos, neturėdami jokios aiškios strategijos, kaip pasiekti tai, ko iš tikrųų nori gyvenime.

Dar blogiau – kai atsiranda netikėtų išlaidų ar patrauklių pasiūlymų, sprendimai priimami emociškai, impulsyviai. Vėliau ateina gailestis, bet pinigai jau išleisti. Tai klasikinis skubotų finansinių sprendimų scenarijus, kuris kartojasi vėl ir vėl.

Kas iš tikrųjų yra finansinis planas

Finansinis planas nėra kažkoks sudėtingas dokumentas su šimtais lentelių ir grafikų. Bent jau ne pradžioje. Tai tiesiog struktūruotas būdas susieti savo pinigus su tuo, ko norite pasiekti gyvenime. Skamba paprasta, bet praktikoje tai reiškia sąmoningą požiūrį į kiekvieną finansinį sprendimą.

Geras finansinis planas prasideda nuo atsakymo į klausimą: ko aš iš tikrųjų noriu? Ne kas man turėtų patikti pagal socialinius standartus, o ko aš pats tikrai trokštu. Galbūt tai būstas prie jūros, galbūt galimybė dirbti mažiau ir skirti daugiau laiko šeimai, o gal finansinė nepriklausomybė iki 45-erių. Kiekvieno svajos skirtingos.

Kai žinote, ko norite, reikia apskaičiuoti, kiek tai kainuos ir per kiek laiko galite tai pasiekti. Čia ir prasideda tikrasis planavimas – ne abstraktūs norai, o konkretūs skaičiai. Jei norite nusipirkti butą už 100 000 eurų ir turite 10 000 eurų santaupų, o galite taupyti 500 eurų per mėnesį, tai matematika gana paprasta. Bet be šio skaičiavimo daugelis žmonių tiesiog svajoja, neturėdami jokio realaus plano.

Kaip finansinis planas apsaugo nuo impulsyvių sprendimų

Vienas didžiausių finansinio plano privalumų – jis veikia kaip filtras, padedantis atskirti svarbius sprendimus nuo nesąmoningų impulsų. Kai turite aiškų planą, kiekvienas finansinis pasirinkimas gali būti įvertintas per prizmę: ar tai priartina mane prie mano tikslų, ar nutolina?

Pavyzdžiui, matote nuostabų automobilio pasiūlymą. Be plano galvoje sukasi tik viena mintis: „Tai puiki proga!” Su planu galvojate kitaip: „Šis automobilis kainuos 15 000 eurų. Tai atidės mano būsto pirkimą 30 mėnesių. Ar man tas automobilis vertas dvejų su puse metų atidėjimo?” Dažnai atsakymas būna ne.

Tai nereiškia, kad turite gyventi kaip vienuolis ir atsisakyti visko, kas teikia malonumą. Priešingai – geras finansinis planas turėtų apimti ir malonumus, ir pramogų biudžetą. Bet šie dalykai yra suplanuoti, o ne spontaniški. Kai žinote, kad šį mėnesį turite 200 eurų pramogoms, galite juos išleisti be jokios kaltės. Problema kyla tada, kai išleidžiate 500 eurų, kurių neturėjote planuoti, ir vėliau stebite, kodėl vėl nieko nelieka.

Rezervinis fondas – ne prabanga, o būtinybė

Vienas iš svarbiausių finansinio plano elementų, kurį daugelis ignoruoja, yra rezervinis fondas. Tai pinigai, skirti netikėtoms situacijoms: automobilio remontui, medicininėms išlaidoms, netikėtam darbo netekimui. Rekomenduojama turėti bent 3-6 mėnesių išlaidų sumą.

Kai neturite rezervinio fondo, kiekviena netikėta situacija tampa krize. Sugedo skalbimo mašina? Reikia skolintis. Netikėtas dantų gydymas? Vėl skola. Taip žmonės patenka į skolų spąstus, iš kurių išsipainioti tampa vis sunkiau. O visa tai dėl to, kad nebuvo pasiruošta neišvengiamoms gyvenimo netikėtumams.

Rezervinio fondo kaupimas turėtų būti pirmasis finansinio plano žingsnis, dar prieš pradedant taupyti didesnėms svajonėms. Taip, tai gali atrodyti nuobodu – taupyti pinigus, kurių „tiesiog sėdi” sąskaitoje. Bet šie pinigai suteikia ramybę ir stabilumą, kurie yra neįkainojami.

Pradėkite nuo mažo – net 500 eurų rezervas jau suteikia tam tikrą apsaugą. Paskui didinkite jį po truputį, kol pasieksit tą 3-6 mėnesių išlaidų lygį. Ir svarbiausia – šiuos pinigus naudokite tik tikroms kritinėms situacijoms, ne „pusiau kritinėms” ar „gana svarbioms”.

Kaip susieti pinigus su tikrosiomis gyvenimo vertybėmis

Daugelis žmonių leidžia pinigus dalykams, kurie iš tikrųjų jiems nėra svarbūs. Tai vyksta todėl, kad niekada nesustojo ir nepagalvojo, kas jiems gyvenime tikrai svarbu. Galbūt perkate brangius drabužius, nors iš tikrųjų jums svarbiau keliauti. Arba leidžiate daug pinigų restoranams, nors jūsų tikroji svajonė – turėti savo verslą.

Finansinis planas padeda atlikti šį svarbų ryšį tarp pinigų ir vertybių. Kai aiškiai žinote, kas jums svarbu, tampa daug lengviau atsisakyti to, kas nesvarbu. Tai ne atsisakymas, o prioritetų nustatymas. Jūs neatsisakote – jūs renkates tai, kas jums tikrai svarbu, vietoj to, kas tik atrodo svarbu.

Vienas praktiškų būdų tai padaryti – užrašyti savo penkias pagrindines gyvenimo vertybes. Galbūt tai šeima, laisvė, kūrybiškumas, nuotykiai ir sveikata. Paskui pažiūrėkite į savo išlaidas per pastarąjį mėnesį. Ar jos atspindi šias vertybes? Jei ne, tai problema. Jei taip – jūs ant teisingo kelio.

Kartais žmonės nustemba, kai pamato, kad jų pinigų leidimo įpročiai visiškai neatitinka jų deklaruojamų vertybių. Sakai, kad šeima svarbiausia, bet dirbi 70 valandų per savaitę, kad užsidirbtum pinigų dalykams, kurių šeimai iš tikrųjų nereikia. Finansinis planas padeda pamatyti šias neatitiktis ir jas ištaisyti.

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai – kaip derinti

Viena didžiausių klaidų finansiniame planavime – koncentruotis tik į ilgalaikius tikslus arba tik į trumpalaikius. Realybė tokia, kad reikia derinti abu. Jei taupote tik pensijai, gyvenimas dabar tampa pilkas ir neįdomus. Jei galvojate tik apie šiandieną, ateitis bus problemiška.

Geras požiūris – 50/30/20 taisyklė. 50% pajamų būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas), 30% norims ir malonumams, 20% taupymui ir investicijoms. Tai ne griežta taisyklė, bet gera atspirties taškas. Kai kuriems žmonėms gali tikti 60/20/20 arba 40/30/30 – priklausomai nuo jūsų situacijos ir tikslų.

Svarbu turėti ir trumpalaikių tikslų – galbūt naujas kompiuteris po šešių mėnesių, atostogos po metų. Šie tikslai suteikia motyvacijos ir pasitenkinimo jausmo. Jei visi jūsų tikslai yra už 20 metų, labai sunku išlaikyti discipliną.

Tuo pačiu metu ilgalaikiai tikslai negali būti ignoruojami. Sudėtiniai procentai – tai stebuklinga jėga, bet ji reikalauja laiko. Kuo anksčiau pradėsite investuoti pensijai ar didesnėms gyvenimo svajonėms, tuo lengviau bus pasiekti rezultatų. Atidėliojimas čia yra tikras priešas.

Kai planas susiduria su realybe

Joks finansinis planas nėra tobulas nuo pirmo karto. Gyvenimas keičiasi, prioritetai keičiasi, pajamos ir išlaidos svyruoja. Tai normalu. Problema ne tai, kad planas nėra tobulas, o tai, kad daugelis žmonių dėl to jo apskritai neturi.

Geriau turėti netobulą planą, kurį koreguojate kas kelis mėnesius, nei neturėti jokio plano. Pradėkite nuo paprasto – užrašykite savo pajamas, pagrindines išlaidas ir vieną ar du tikslus. Tai jau daugiau nei turi 80% žmonių.

Kartą per ketvirtį peržiūrėkite savo planą. Ar jis vis dar atspindi jūsų tikslus? Ar jums pavyksta jo laikytis? Jei ne, kodėl? Galbūt planas per ambicingas, galbūt per konservatyvus. Koreguokite, mokykitės, tobulėkite.

Ir nesimuskite save, jei kartais nukrypstate nuo plano. Visi nukrypstame. Svarbu ne būti tobulam, o grįžti į kelią po nukrypimo. Vienas impulsyvus pirkimas nesugadins viso jūsų finansinio plano, jei tai išimtis, o ne taisyklė.

Kai pinigai tarnauja jums, o ne atvirkščiai

Galų gale, finansinio plano tikslas – ne tapti turtingam (nors tai gali būti malonus šalutinis efektas). Tikslas – pasiekti laisvę rinktis. Laisvę dirbti tai, kas patinka, gyventi ten, kur norite, praleisti laiką su žmonėmis, kurie jums svarbūs.

Kai turite aiškų finansinį planą, pinigai tampa įrankiu, padedančiu kurti gyvenimą, kokio norite. Be plano pinigai kontroliuoja jus – jūs reaguojate į aplinkybes, priimate skubotus sprendimus, jaučiatės neramūs dėl ateities. Su planu jūs kontroliuojate pinigus – žinote, kur esate, kur norite būti ir kaip ten patekti.

Tai nereiškia, kad turite žinoti kiekvieną detalę ar turėti tobulą planą. Bet turėti bent bendrą kryptį yra neįkainojama. Žmonės, turintys finansinį planą, jaučiasi ramiau, priima geresnius sprendimus ir dažniau pasiekia savo tikslus. Ne todėl, kad jie būtų protingesni ar turėtų daugiau valios, o tiesiog todėl, kad turi sistemą.

Taigi galbūt verta skirti keletą valandų ir susikurti savo finansinį planą? Ne tobulą, ne sudėtingą, bet bent jau pradžią. Užrašykite, ko norite, kiek tai kainuos, kaip ten pateksite. Ir pradėkite žengti mažus žingsnius teisinga kryptimi. Po metų būsite dėkingi sau už tai, kad pradėjote šiandien.