Kodėl užrašų sistema yra investuotojo slaptas ginklas
Kai pradėjau rimčiau domėtis investavimu, mano galvoje buvo visiškas chaosas. Viename užrašų bloknelyje – įmonių pavadinimai, kitame – kažkokie skaičiai, o trečiame – mintys apie tai, kodėl manau, kad tam tikra akcija kils. Po kelių mėnesių bandžiau atkurti savo mąstymo eigą ir supratau, kad tai neįmanoma. Būtent tada supratau, ką finansų profesionalai žino jau seniai: be sistemos užrašų ir žinių organizavimo, priimti nuoseklius investavimo sprendimus yra beveik neįmanoma.
Finansų profesionalai nesikliauja atmintimi ar intuicija. Jie kuria sistemas, kurios leidžia greitai pasiekti reikiamą informaciją, palyginti skirtingus scenarijus ir, svarbiausia, mokytis iš savo klaidų. Tai nėra kažkas nepasiekiamo – tai paprasčiausiai disciplina ir teisingi įrankiai.
Vienas mano pažįstamas portfelio valdytojas kartą pasakė: „Mano užrašai yra mano antrasis smegenys. Jei kažko nėra ten, tai tarsi to niekada neįvyko.” Skamba gal šiek tiek ekstremaliai, bet principas teisingas. Kai valdai informaciją apie dešimtis ar šimtus įmonių, sektorių, makroekonominius rodiklius ir savo paties investavimo istoriją, atmintis tampa nepakankama.
Trijų lygių žinių piramidė
Profesionalūs investuotojai savo žinias organizuoja trimis lygiais, ir kiekvienas lygis tarnauja skirtingam tikslui.
Pirmasis lygis – faktai ir duomenys. Čia gyvena skaičiai, datos, finansinės ataskaitos, įmonių pranešimai, ekonominiai rodikliai. Tai žaliava, iš kurios statomas viskas kita. Daugelis investuotojų mėgėjų sustoja būtent čia – jie renka duomenis, bet nedaro su jais nieko daugiau. Profesionalai žino, kad duomenys be konteksto yra bevertės skaičių eilutės.
Antrasis lygis – analizė ir interpretacija. Čia duomenys virsta įžvalgomis. Pavyzdžiui, jei matote, kad įmonės pajamos augo 15% per metus paskutinius penkerius metus, tai faktas. Bet kai paanalizuojate, kad šis augimas vyko dėl rinkos plėtros, o ne dėl rinkos dalies didinimo, ir kad rinka jau beveik prisotinta – tai jau analizė. Būtent šis lygis atskiria duomenų rinkėjus nuo tikrų investuotojų.
Trečiasis lygis – sprendimai ir pamokos. Čia fiksuojate, kokius sprendimus priėmėte, kodėl juos priėmėte, ir – labai svarbu – ką išmokote iš rezultatų. Daugelis investuotojų vengia šio lygio, ypač kai reikia dokumentuoti klaidas. Bet būtent čia slypi tikroji vertė.
Vienas patyrę analitikas man pasakė, kad jis labiausiai vertina savo „klaidų žurnalą” – dokumentą, kuriame užrašo kiekvieną blogą investavimo sprendimą ir analizuoja, kas nutiko. Po kelerių metų jis pastebėjo pasikartojančias schemas savo klaidas – pavyzdžiui, kad pernelyg optimistiškai vertindavo įmones su charizmatiškomis vadovais. Ši įžvalga jam sutaupė dešimtis tūkstančių.
Kaip sukurti veiksmingą užrašų sistemą
Gera žinių organizavimo sistema turi atitikti keletą kriterijų: ji turi būti greita (informaciją galite rasti per kelias sekundes), patikima (nieko neprarandate), ir lanksti (gali augti kartu su jumis).
Pradėkite nuo centrinio žinių centro. Tai gali būti Notion, Obsidian, Evernote ar net gerai organizuota Excel failų sistema. Svarbu ne įrankis, o struktūra. Daugelis profesionalų naudoja hibridinį požiūrį – skaitmeninę sistemą pagrindinei informacijai ir fizinį užrašų knygelę greitiems užrašams ir mąstymui.
Sukurkite standartizuotus šablonus skirtingiems užrašų tipams. Pavyzdžiui, kai analizuojate naują įmonę, visada užpildykite tą patį šabloną: verslo modelis, konkurenciniai pranašumai, finansiniai rodikliai, valdymas, rizikos, vertinimas. Tai ne tik paspartina procesą, bet ir leidžia lengvai palyginti skirtingas įmones.
Vienas fondų valdytojas, su kuriuo kalbėjausi, turi šabloną su 47 klausimais, į kuriuos turi atsakyti prieš investuodamas į bet kurią įmonę. Skamba kaip daug, bet jis sako, kad po kelių kartų tai tampa automatišku, ir šis procesas padeda nepralesti svarbių dalykų.
Nuorodų sistema yra kritiškai svarbi. Jūsų užrašai neturėtų būti izoliuotos salos. Kai rašote apie konkrečią įmonę, turėtumėte turėti nuorodas į sektorių analizę, į panašias įmones, į makroekonominius veiksnius, kurie ją veikia. Kai kurie profesionalai tam naudoja specialias žinių valdymo sistemas su galingomis paieškos funkcijomis, bet galite pradėti ir paprasčiau – su nuorodomis ir žymomis.
Investavimo žurnalo galia
Jei turėtumėte įdiegti tik vieną dalyką iš šio straipsnio, tai turėtų būti investavimo žurnalas. Tai ne tas pats, kas portfelio sekimas ar sandorių istorija – tai daug giliau.
Kiekvieną kartą, kai priimate investavimo sprendimą, užrašykite:
• Datą ir kontekstą – kas vyksta rinkose, kokia jūsų nuotaika, kokie išoriniai veiksniai galėjo paveikti sprendimą
• Investavimo tezę – kodėl manote, kad tai gera investicija, kokius rezultatus tikitės ir per kokį laiką
• Alternatyvas – ką dar svarstėte, kodėl pasirinkote būtent šią opciją
• Rizikos – kas galėtų nutikti blogai, kaip planuojate reaguoti
Po to, kas kelis mėnesius (arba kai parduodate poziciją), grįžkite ir užrašykite:
• Kas iš tiesų įvyko – ar jūsų tezė pasitvirtino, kas nutiko kitaip nei tikėjotės
• Ką išmokote – ne tik apie konkrečią investiciją, bet ir apie savo sprendimų priėmimo procesą
• Ką kitą kartą darytumėte kitaip
Vienas sėkmingas privatusis investuotojas, kurio metinė grąža viršija 20%, man sakė, kad jo žurnalas yra svarbiausias jo sėkmės veiksnys. Jis pastebėjo, kad jo geriausi sprendimai buvo priimti, kai jis buvo šiek tiek skeptiškas, o ne pernelyg entuziastingas. Šios įžvalgos jis niekada nebūtų pastebėjęs be sistemingo užrašų.
Kaip organizuoti makroekonominę ir sektorinę informaciją
Individualių įmonių analizė yra tik dalis galvosūkio. Profesionalūs investuotojai taip pat sistemingai seka makroekonominius rodiklius ir sektorių tendencijas.
Sukurkite ekonominių rodiklių ataskaitų sritį, kur reguliariai fiksuojate svarbiausius rodiklius: palūkanų normas, infliaciją, BVP augimą, nedarbo lygį, valiutų kursus. Bet ne tik skaičius – užrašykite ir savo interpretaciją. Kas keičiasi? Kokios tendencijos? Kaip tai gali paveikti jūsų investicijas?
Vienas patyrę investuotojas man pasakojo, kad jis kas savaitę skiria 30 minučių „makro valandai” – peržiūri pagrindinius rodiklius ir užrašo savo mintis. Per metus tai sudaro 26 įrašus, kurie sukuria neįkainojamą istorinį kontekstą. Kai rinkos svyruoja, jis gali grįžti ir pamatyti, kaip situacija vystėsi, ir kaip jis ją interpretavo skirtingais momentais.
Sektorių analizė taip pat reikalauja sistemos. Kiekvienam sektoriui, kuriuo domitės, turėtumėte turėti dokumentą su:
• Pagrindiniais sektoriaus veiksniais (kas lemia sėkmę šiame sektoriuje)
• Cikliškumu (kaip sektorius reaguoja į ekonomikos ciklus)
• Reguliacinėmis aplinkybėmis
• Technologinėmis tendencijomis
• Pagrindiniaisiais žaidėjais ir konkurencine dinamika
Kai turite šią bazę, kiekviena nauja įmonė, kurią analizuojate tame sektoriuje, įgauna daug daugiau prasmės. Matote ne tik pavienę įmonę, bet ir jos vietą didesnėje ekosistemoje.
Šaltinių ir įkvėpimo biblioteka
Profesionalūs investuotojai nesugalvoja visų idėjų patys. Jie nuolat mokosi iš kitų – skaito ataskaitas, klausosi pokalbių, analizuoja kitų investuotojų strategijas.
Sukurkite šaltinių bibliotekę, kur saugosite:
• Įdomius straipsnius ir tyrimus su trumpais santraukomis
• Citatas ir įžvalgas iš patikimų šaltinių
• Investavimo knygų konspektus
• Nuorodas į naudingus podkastus ar video su laiko žymomis svarbiausioms dalims
Bet svarbiausia – ne tik saugoti, bet ir apdoroti šią informaciją. Kai perskaitote gerą straipsnį apie tam tikrą sektorių, neužtenka jo išsaugoti – užrašykite pagrindines įžvalgas savo žodžiais, pagalvokite, kaip tai siejasi su tuo, ką jau žinote, ir ar tai keičia jūsų požiūrį į kokias nors investicijas.
Vienas analitikas man pasakojo apie savo „mėnesinę sintezę” – kiekvieno mėnesio pabaigoje jis praleidžia valandą peržiūrėdamas visą informaciją, kurią surinko, ir rašo trumpą esė apie pagrindines temas ir įžvalgas. Tai ne tik padeda įtvirtinti žinias, bet ir leidžia pastebėti tendencijas, kurios nebuvo akivaizdžios kasdienėje informacijos srautoje.
Technologiniai įrankiai ir jų derinimas
Kalbant apie konkrečius įrankius, profesionalai dažniausiai naudoja kelių įrankių ekosistemą, kur kiekvienas atlieka specifinę funkciją.
Žinių bazei populiariausi pasirinkimai yra Notion (dėl lankstumo ir vizualinių galimybių), Obsidian (dėl galingų sąsajų tarp užrašų), arba Roam Research (dėl dvikrypčių nuorodų). Kai kurie vis dar naudoja Evernote ar OneNote, nors šie įrankiai tampa mažiau populiarūs tarp rimtų investuotojų.
Finansiniams duomenims – Excel ar Google Sheets lieka nepakeičiami bazinei analizei. Daugelis profesionalų turi sudėtingas Excel sistemas su makrokomandomis ir automatizuotais duomenų atnaujinimais. Bet galite pradėti ir paprasčiau – su keliomis gerai organizuotomis lentelėmis.
Portfelio sekimui – yra daugybė specializuotų programų, nuo paprastų (kaip Yahoo Finance ar Google Finance) iki profesionalių (kaip Bloomberg Terminal, nors tai brangu individualiems investuotojams). Daugelis naudoja kombinaciją – automatizuotą sekimą kainoms ir grąžai, bet rankinį užrašymą sprendimų priežastims ir analizei.
Skaitymui ir tyrimams – RSS skaitytuvai (kaip Feedly) padeda organizuoti informacijos šaltinius, o įrankiai kaip Pocket ar Instapaper leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Kai kurie profesionalai naudoja Readwise, kuris automatiškai importuoja pažymėjimus iš skirtingų šaltinių.
Svarbu ne turėti visus įrankius, o turėti sistemą, kuri veikia jums. Pradėkite paprastai ir plėskite tik tada, kai jaučiate konkretų poreikį. Vienas sėkmingas investuotojas man sakė: „Geriau puikiai naudoti tris įrankius nei vidutiniškai naudoti dešimt.”
Kai užrašai tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Galiausiai, viskas suveikia kartu. Jūsų užrašų sistema nėra tikslas pats savaime – tai priemonė geriau mąstyti, geriau mokytis ir geriau priimti sprendimus.
Profesionalūs investuotojai žino, kad rinkos yra konkurencingos. Jūs konkuruojate su žmonėmis, kurie turi daugiau patirties, daugiau išteklių, geresnius įrankius. Bet viena sritis, kur galite būti lygūs ar net pranašesni, yra mokymasis iš savo patirties. Niekas kitas neturi jūsų unikalios perspektyvos, jūsų specifinių klaidų ir sėkmių, jūsų individualaus mąstymo proceso.
Kai sistemingai dokumentuojate savo investavimo kelionę, jūs kuriate asmeninę žinių bazę, kuri tampa vertingesnė su kiekvienu mėnesiu. Po metų turėsite neįkainojamą išteklių. Po penkerių – konkurencinį pranašumą. Po dešimties – ekspertizę, kurią sunku pakartoti.
Pradėkite šiandien. Ne su tobula sistema, ne su visais įrankiais, ne su didžiuliu planu. Pradėkite su paprastu dokumentu ir vienu užrašu apie vieną investiciją. Užrašykite, kodėl ją svarstote, ko tikitės, ko bijote. Paskui darykite tai dar kartą. Ir dar kartą. Sistema išsivystys natūraliai, kai suprasite, ko jums reikia.
Investavimas yra ne tik apie skaičius ir grafikus. Tai apie mąstymą, mokymąsi ir nuoseklumą. O geros užrašų sistemos paverčia šiuos abstrakčius dalykus konkrečiais, pamatuojamais, tobulinimais. Tai ir yra skirtumas tarp investuotojo, kuris kartoja tas pačias klaidas, ir investuotojo, kuris nuolat auga.
