Kodėl visi klysta pradėdami valdyti pinigus

Žinot, kas labiausiai nervina finansų pasaulyje? Kad dauguma žmonių galvoja, jog asmeninio biudžeto valdymas – tai kažkas neįtikėtinai sudėtingo, reikalaujančio ekonomikos magistro laipsnio. Esu dirbęs su šimtais klientų, ir galiu pasakyti vieną dalyką – tai visiškas mitas.

Didžiausia klaida, kurią matau 2026-aisiais? Žmonės vis dar bando kopijuoti kažkokias „universalias” biudžeto sistemas, kurias rado TikTok ar Instagram. Vienas mano klientas praėjusį mėnesį prisipažino, kad tris mėnesius bandė gyventi pagal 50/30/20 taisyklę (50% būtinybėms, 30% norams, 20% taupymui), nors jo situacija buvo visiškai kitokia – turėjo būsto paskolą, du vaikus ir sezoninio darbo pajamas. Suprantate absurdą?

Realybė tokia: jūsų biudžetas turi būti pritaikytas būtent JUMS. Ne jūsų draugui, ne kažkokiam influenceriui, o konkrečiai jums su jūsų pajamomis, išlaidomis ir tikslais. Ir tai nėra raketų mokslas – tai paprasčiausias sąžiningas pokalbis su savimi apie pinigus.

Nuo ko pradėti: trys dalykai, kuriuos turite žinoti apie savo pinigus

Prieš pradedant bet kokias investicijas ar sudėtingas finansines schemas, reikia suprasti tris pagrindinius dalykus. Be šito – kaip bandyti bėgti maratoną neišmokus vaikščioti.

Pirma – kur dingsta jūsų pinigai

Ne, rimtai. Dauguma žmonių neturi nė mažiausio supratimo, kur išleidžia 30-40% savo pajamų. Rekomenduoju labai paprastą pratimą: vieną mėnesį užsirašinėkite VISAS išlaidas. Visas. Net tą 1,50 € kavą pakeliui į darbą. Naudokite bet kokią programėlę – aš asmeniškai naudoju „Wallet”, bet tinka ir paprasta Excel lentelė.

Kai pamatysite realius skaičius, bus šokas. Viena mano klientė atrado, kad per mėnesį išleidžia 180 eurų skaitmeninėms prenumeratoms, kurių pusės net nenaudoja. Netflix, Spotify Premium, kažkokia joga programa, kurią atsisiuntė prieš pusmetį, du debesijos saugyklos planai… Tai 2160 eurų per metus! Už nieko!

Antra – kiek jums TIKRAI reikia gyventi

Yra skirtumas tarp to, kiek išleidžiate, ir to, kiek jums reikia. Didelių skirtumas. Suskaičiuokite savo būtiniausias išlaidas: būstas, maistas, komunalinės, transportas, draudimai. Tai jūsų finansinis pagrindas – suma, be kurios negalite išsiversti.

2026 metais Lietuvoje vidutiniškai vienam žmogui tai būna apie 600-800 eurų (priklausomai nuo miesto ir gyvenimo būdo). Šeimai su dviem vaikais – apie 1400-1800 eurų. Žinoti šį skaičių yra kritiškai svarbu, nes tai jūsų finansinio saugumo barjeras.

Trečia – jūsų tikrasis finansinis pajėgumas

Tai ne tas pats kas pajamos. Jūsų tikrasis finansinis pajėgumas = pajamos – būtinos išlaidos – skolų mokėjimai. Tai pinigai, su kuriais galite dirbti: taupyti, investuoti, leisti malonumams.

Jei po visų būtinų išlaidų jums lieka 200 eurų, tai ir yra jūsų tikrasis finansinis pajėgumas. Ir nėra jokios prasmės skaityti apie investicijas į akcijas, jei neturite nė avariniu fondo.

Avarinis fondas – nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis

Žinau, žinau. Visi nori skaityti apie kriptovaliutas, akcijas, nekilnojamąjį turtą. Niekas nenori girdėti apie nuobodų avarinį fondą. Bet klausykite – tai vienintelis dalykas, kuris išgelbės jus, kai gyvenimas nutiks.

Ir gyvenimas TIKRAI nutiks. Sugenda skalbyklė. Susirgsta šuo. Netikėtai reikia skubiai vykti į laidotuves kitame mieste. Prarandate darbą. 2026-aisiais, kai darbo rinka vis dar šiek tiek nestabili po visų tų ekonominių sukrėtimų, avarinis fondas yra ne prabanga – tai būtinybė.

Kiek reikia?

Klasikinė rekomendacija – 3-6 mėnesių būtinų išlaidų. Bet būkime realistai. Jei tik pradedate, net 1000 eurų avarinis fondas jau yra milžiniškas pasiekimas. Pradėkite nuo to.

Mano asmeninė rekomendacija 2026 metams:
– Jei turite stabilų darbą su darbo sutartimi: 3 mėnesių išlaidos
– Jei dirbate pagal individualios veiklos pažymą ar nestabilų darbą: 6 mėnesių išlaidos
– Jei turite šeimą su vaikais: 6-9 mėnesių išlaidos

Kur laikyti avarinį fondą?

Čia daug kas klysta. Avarinis fondas NĖRA investicija. Tai draudimas. Todėl jis turi būti:
– Lengvai pasiekiamas (ne kažkokioje terminuotoje indėlių sąskaitoje)
– Saugus (ne akcijose ar kriptovaliutose)
– Atskirtas nuo kasdienių pinigų (ne toje pačioje sąskaitoje, iš kurios perkate maistą)

2026 metais geriausias variantas – atskiroje taupomojoje sąskaitoje su bent kažkokiomis palūkanomis. Šiuo metu Lietuvos bankai siūlo apie 2-3% palūkanas tokioms sąskaitoms. Tai ne daug, bet bent kažkas. Ir svarbiausia – pinigai saugūs ir pasiekiami per 1-2 dienas.

Biudžeto valdymas be galvos skausmo

Gerai, turite avarinį fondą arba bent jau jį kuriate. Dabar laikas susitvarkyti su kasdieniu biudžetu. Ir ne, jums nereikia tapti kažkokiu apsėstuoliu, kuris skaičiuoja kiekvieną centą.

Automatizuokite viską, ką galite

Tai mano numeris vienas patarimas 2026 metams. Technologijos pagaliau pasiekė tą tašką, kai galite automatizuoti beveik visą savo finansų valdymą. Ir turėtumėte tai padaryti.

Štai kaip aš rekomenduoju struktūrizuoti:

Kai gaunate atlyginimą, pinigai turėtų AUTOMATIŠKAI pasiskirstyti:
– 10-20% į taupymo/investavimo sąskaitą (pirma sau mokate!)
– Fiksuota suma būtinoms išlaidoms (nuoma, komunalinės, draudimai)
– Likutis – jūsų „laisvų pinigų” sąskaita

Dauguma Lietuvos bankų 2026 metais jau leidžia sukurti automatinius pervedimu taisykles. „Revolut”, „Paysera”, net tradiciniai bankai kaip „Swedbank” ar „SEB” turi tokias funkcijas. Naudokite jas!

Kategorijų sistema, kuri veikia

Užmirškit sudėtingas biudžeto sistemas su 20 kategorijų. Jums reikia maksimum 5-7:

1. Būstas (nuoma/paskola, komunalinės)
2. Maistas ir buitinės prekės
3. Transportas
4. Sveikata ir draudimai
5. Pramogos ir laisvalaikis
6. Taupymas/Investicijos
7. Kita (viskas, kas netilpo kitur)

Kiekvienai kategorijai nustatote mėnesinį limitą. Ne idealų, o realistišką. Jei žinote, kad maistui išleidžiate 400 eurų, nenustatykite 250 eurų tikslo – tai tiesiog nerealu ir greitai numosi ranką.

Investavimas pradedantiesiems: be baimės ir panikų

Dabar prie smagiosios dalies. Bet TIK jei jau turite avarinį fondą ir susitvarkytą biudžetą. Rimtai, jei dar neturite, grįžkite prie ankstesnių skyrių. Investavimas su skolom ar be avarinio fondo – tai greičiausias kelias į finansinę katastrofą.

Investavimo realybė 2026 metais

Investavimo pasaulis 2026-aisiais atrodo visiškai kitaip nei prieš 10 metų. Nebereikia eiti į banką, kalbėtis su brokeriu, turėti tūkstančius eurų pradžiai. Galite pradėti su 50 eurais per mėnesį.

Štai ko NEREIKIA daryti:
– Bandyti „laimėti rinką” renkantis atskiras akcijas
– Sekti kažkokių „gurų” patarimais socialiniuose tinkluose
– Investuoti į dalykus, kurių nesuprantate (taip, kalbu apie kriptovaliutas)
– Tikėtis greitų rezultatų

Štai ką REIKIA daryti:
– Pradėti nuo indeksinių fondų (ETF)
– Investuoti reguliariai, ne vienkartinėmis sumomis
– Galvoti ilgalaikiai (minimum 5-10 metų)
– Diversifikuoti

Konkretus planas pradedantiesiems

Jei turite 100-200 eurų per mėnesį investavimui, štai ką rekomenduoju:

Atidarykite sąskaitą vienoje iš šių platformų:
– „Trade Republic” (mano asmeninis favoritas 2026 metais – žemos komisijos, paprasta sąsaja)
– „Interactive Brokers” (šiek tiek sudėtingesnė, bet labai patikima)
– „Revolut” investicijos (jei jau naudojate Revolut kasdienėms operacijoms)

Investuokite į 1-2 plačius indeksinius fondus:
– VWCE (Vanguard FTSE All-World) – vienas fondas, visa pasaulio rinka
– arba kombinacija: 80% IWDA (išsivysčiusios rinkos) + 20% EIMI (besivystančios rinkos)

Nustatykite automatinį mėnesinį įnašą. Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio 5-ą dieną automatiškai pervedama 150 eurų ir nuperka VWCE akcijų. Ir viskas. Nereikia sekti rinkų, skaityti naujienų, jaudintis dėl svyravimų.

Klaida, kurios visi daro

Didžiausia klaida – sustoti investuoti, kai rinka krenta. 2025 metų pabaigoje buvo nedidelis rinkos kritimas, ir žinote, ką darė dauguma žmonių? Nustojo investuoti arba net pardavė savo pozicijas nuostolingai.

O kas turėjo daryti? TĘSTI investavimą. Kai rinka krenta, jūs perkate tas pačias akcijas pigiau. Tai nuostabu! Tai kaip išpardavimas jūsų mėgstamoje parduotuvėje.

Investavimas – tai ne sprinto bėgimas, tai maratonas. Jei negalite žiūrėti į savo portfelį kritimo metu be panikos, tikriausiai investuojate per daug arba per agresyviai.

Skolos: kaip su jomis elgtis protingai

Kalbėkime atvirai apie skolų temą, nes čia daug mitų ir nesąmonių. Ne visos skolos yra blogos. Taip, girdėjote teisingai.

Geros skolos vs blogos skolos

Gera skola – tai skola, kuri padeda jums uždirbti daugiau arba didina jūsų turtą:
– Būsto paskola (su protu)
– Studijų paskola (jei veda į gerą karjerą)
– Verslo paskola (jei turite aiškų planą)

Bloga skola – tai skola vartojimui:
– Vartojimo paskolos elektronikai, atostogoms
– Kredito kortelių skolos su didelėmis palūkanomis
– Greitieji kreditai (šitie yra tiesiog košmaras)

2026 metais Lietuvoje vidutinės vartojimo paskolų palūkanos yra apie 8-12%. Kredito kortelių – 15-20%. Greitųjų kreditų – nuo 100% iki… na, tiesiog neimkite greitųjų kreditų, gerai?

Strategija skolų grąžinimui

Jei turite kelias skolas, yra du pagrindiniai metodai:

„Sniego gniūžtės” metodas (mano favoritas):
1. Mokate minimalius mokėjimus visoms skoloms
2. Visus likusius pinigus dedame į mažiausią skolą
3. Kai mažiausia skola išmokėta, pereinate prie kitos mažiausios
4. Ir taip toliau

Tai veikia psichologiškai – greitai matote rezultatus, kas motyvuoja tęsti.

„Lavinos” metodas (matematiškai efektyvesnis):
1. Mokate minimalius mokėjimus visoms skoloms
2. Visus likusius pinigus dedame į skolą su didžiausiomis palūkanomis
3. Kai ta skola išmokėta, pereinate prie kitos su didžiausiomis palūkanomis

Tai taupo daugiau pinigų ilgalaikėje perspektyvoje, bet gali būti mažiau motyvuojantis.

Mano rekomendacija? Jei turite daug smulkių skolų – naudokite sniego gniūžtę. Jei turite kelias dideles skolas – naudokite laviną.

Pensija: kodėl 30-metis turėtų apie tai galvoti

Žinau, ką galvojate. „Pensija? Man tik 30 (ar 25, ar 35). Tai dar taip toli!” Bet štai faktas, kuris turėtų jus priversti susimąstyti: dėl sudėtinių palūkanų magijos, kiekvienas euras, investuotas į pensiją 30-ties metų amžiuje, verta maždaug 10 eurų 65-erių metų amžiuje.

Valstybinė pensija – nesitikėkite per daug

Būkime realistai. Lietuvos valstybinė pensija 2026 metais vidutiniškai yra apie 500 eurų. Ar galite įsivaizduoti gyvenimą su 500 eurų per mėnesį? Ypač kai būsite senesni, galbūt turėsite daugiau sveikatos problemų, norėsite keliauti, mėgautis gyvenimu?

Valstybinė pensija turėtų būti tik dalis jūsų pensijos plano. Ne visas planas.

Kaip papildomai kaupti pensijai

2026 metais Lietuvoje turite kelias galimybes:

1. II pakopos pensijų fondai (automatiniai, jei dirbate oficialiai)
2. III pakopos pensijų fondai (savanoriški, bet su mokesčių lengvatomis)
3. Asmeniniai investicijų portfeliai (maksimali laisvė, bet be mokesčių lengvatų)

Mano rekomendacija: naudokite visas tris. Taip, visas.

II pakopa – tai automatinis 3% jūsų atlyginimo. Tiesiog įsitikinkite, kad esate agresyviame fonde, jei jums dar toli iki pensijos. Jaunesniam žmogui konservatyvūs pensijų fondai – tai pinigų švaistymas.

III pakopa – įnešate iki 2000 eurų per metus ir gaunate 20% grąžą per mokesčius. Tai NEMOKAMŲ 400 eurų! Kodėl žmonės šito nenaudoja, man nesuprantama.

Asmeniniai investicijų portfeliai – visa, kas viršija III pakopos limitą, eina čia. ETF fondai, apie kuriuos kalbėjome anksčiau.

Praktinės priemonės ir įrankiai, kurie palengvins gyvenimą

Gerai, teorija baigta. Dabar apie konkrečius įrankius, kuriuos naudoju pats ir rekomenduoju klientams 2026 metais.

Biudžeto sekimo programėlės

„Wallet” – mano asmeninis favoritas. Lietuviška sąsaja, sinchronizacija su bankais, gražūs grafikai. Kaina: 2,99 € per mėnesį už premium versiją (verta kiekvieno cento).

„YNAB” (You Need A Budget) – jei norite rimtesnio požiūrio. Šiek tiek sudėtingesnė, bet labai galinga. Angliška, bet yra lietuvių kalbos bendruomenė.

„Mano Swedbank” / „SEB” programėlės – jei norite kažko paprasto ir nemokamo. Dauguma Lietuvos bankų 2026 metais jau turi įmontuotas biudžeto sekimo funkcijas.

Investavimo platformos

„Trade Republic” – geriausia pradedantiesiems. Paprasta sąsaja, žemos komisijos (1 € už sandorį), galite pradėti nuo 10 eurų. Yra lietuvių kalba.

„Interactive Brokers” – jei norite daugiau galimybių. Sudėtingesnė, bet profesionalesnė. Geros sąlygos ilgalaikiam investavimui.

„Revolut” – jei jau naudojate Revolut kasdien. Patogu turėti viską vienoje vietoje, bet komisijos šiek tiek didesnės nei Trade Republic.

Švietimosi šaltiniai

Knygos (taip, vis dar aktualios 2026-ais):
– „Turtingas tėtis, vargšas tėtis” – Robert Kiyosaki (klasika, bet vis dar aktualu)
– „Paprastas kelias į turtą” – JL Collins (geriausia knyga apie indeksinį investavimą)
– „Psichologija pinigų” – Morgan Housel (išleista 2020, bet vis dar super aktualu)

Podcastai lietuviškai:
– „Investuok Lietuvoje” – geras pradedantiesiems
– „Finansų laboratorija” – šiek tiek gilesnės temos

YouTube kanalai:
– „Investuok Lietuvoje” – Lietuviškas turinys apie investavimas
– „Ben Felix” – angliškas, bet vienas geriausių apie evidence-based investavimą

Kai viskas susitvarkyta: kas toliau?

Taigi, jūs čia. Turite avarinį fondą. Jūsų biudžetas veikia. Reguliariai investuojate. Skolos kontroliuojamos arba jų neturite. Kas dabar?

Dabar prasideda tikrasis gyvenimas. Nes visa ši finansų sistema – tai ne tikslas. Tai įrankis gyvenimui, kurio norite.

Kai jūsų finansai tvarkingai, atsiranda kažkas nuostabaus – laisvė. Ne laisvė nedirbti (nors galbūt ir tai), bet laisvė rinktis. Laisvė pasakyti „ne” darbui, kuris jums nepatinka. Laisvė pasiimti sabbatical ir keliauti. Laisvė pradėti verslą, kuris galbūt pirmus metus neduos pajamų. Laisvė padėti šeimai, kai reikia.

Vienas dalykas, kurį supratau per savo karjerą – turtingiausių žmonių, su kuriais dirbau, niekas neskubėjo. Jie turėjo planus, bet ne skubėjo. Nes turėjo finansinį saugumą, kuris leido jiems priimti gerus sprendimus, o ne skubotus.

2026 metais, kai viskas keičiasi taip greitai – technologijos, darbo rinka, ekonomika – turėti tvirtą finansinį pamatą yra ne prabanga. Tai būtinybė. Bet tai taip pat nėra kažkas neįmanomo. Tai tiesiog sprendimai, kuriuos priimate kiekvieną dieną.

Pradėkite nuo vieno dalyko. Gal tai bus išlaidų sekimas vieną mėnesį. Gal 50 eurų avarinio fondo pradžia. Gal pirmas 20 eurų investavimas į ETF fondą. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu, kad pradėsite.

Ir atminkite – finansinis sėkmė nėra apie tai, kiek uždirbate. Yra žmonių, kurie uždirba 3000 eurų ir gyvena nuo algos iki algos. Ir yra žmonių, kurie uždirba 1500 eurų ir per 10 metų sukaupia 50,000 eurų. Skirtumas – ne pajamos, o sprendimai.

Taigi eikite ir priimkite tuos sprendimus. Jūsų ateities aš jums dėkos.