Lapkritį, kai pirmieji šalčiai jau bilda į langus, dauguma iš mūsų prisimename tą patį – praėjusių metų šildymo sąskaitą, kuri privertė šiek tiek suklusti. Ir kasmet pažadame sau: šįkart bus kitaip. Bet ar tikrai galima realiai sutaupyti trečdalį, nesigriebiant nei brangaus renovacijos projekto, nei kailinių dėvėjimo namie?
Tiesa yra ta, kad didžioji dalis šilumos iškeliauja pro plyšius, kurių net nepastebime. Ne per stogą, ne per sienas – dažniausiai per smulkmenas, kurioms retas kas skiria dėmesį.
Kur slepiasi nematomi nuostoliai
Įsivaizduokite savo namą kaip puodą su sriuba ant viryklės – jei dangtis netinkamai uždarytas, kad ir kiek didinsite ugnį, virimas užtruks amžinybę. Panašiai veikia ir šildymas. Langų sandarikliai, kurie per metus sutrupa ar praranda elastingumą, durų apačios be slenksčių, radiatoriai, uždengti baldais ar užuolaidomis – visa tai yra tos plyšelių sistemos, per kurias pinigai tiesiog išgaruoja.
Pirmas ir pigiausias žingsnis – patikrinti sandarinimo gumas. Užtenka uždegtos žvakės ar tiesiog delno, praeinant palei langų rėmus vėjuotą dieną. Jei jaučiate skersvėjį – jau žinote, kur pinigai bėga.
Termostato psichologija
Daugelis žmonių elgiasi su termostatu taip, tarsi jis būtų greitesnio pašildymo mygtukas – užsuka aukščiau, tikėdamiesi, kad kambarys sušils greičiau. Deja, taip nebūna. Temperatūra kyla tuo pačiu tempu, tiesiog vėliau sistema ilgiau dirbs perkaitindama patalpą.
Optimalu – 19-20 laipsnių dienos metu ir 16-17 naktį ar kai namie nieko nėra. Kiekvienas papildomas laipsnis prideda apie 6-7 procentus prie sąskaitos. Skaičiuokit patys, kiek sutaupote, nusileidę vos dviem laipsniais žemiau įprastos komforto zonos.
Radiatoriai nori kvėpuoti
Sofa, prigludusi prie šildymo prietaiso, gali atrodyti jaukiai, tačiau ji tiesiog geria šilumą, kurios taip ir nepasiekia likusi kambario dalis. Tas pats galioja ir sunkioms užuolaidoms, dengiančioms radiatorių iki pat grindų – šiluma kyla tiesiai į langą ir išeina lauk, vietoj to, kad sklistų po kambarį.
Atlaisvinkite erdvę aplink šildymo prietaisus bent per 10-15 centimetrų. Jei radiatoriai seni, verta patikrinti, ar juose nesikaupia oras – tam tereikia specialaus raktelio, kurį galima nusipirkti bet kuriame statybinių prekių magazine.
Naktinės užuolaidos ir dienos šviesa
Naktį, kai lauke tamsu ir šalta, storos užuolaidos tampa papildomu izoliaciniu sluoksniu. Uždarykite jas prieblandoje – tai sumažins šilumos praradimą per langus, kurie, kad ir kokie kokybiški, vis tiek išlieka silpniausia namo grandimi.
Dieną, priešingai, atidarykite jas plačiai, leiskite saulei įeiti ir šiek tiek pašildyti kambarį natūraliai. Skamba paprastai, bet dauguma to tiesiog nedaro, nes pamiršta arba nesureikšmina.
Ventiliacija be švaistymo
Vėdinimas – būtinybė, bet čia irgi galima elgtis protingiau. Vietoj to, kad langą laikytumėte pravertą visą valandą, atidarykite jį plačiai penkioms-dešimčiai minučių. Oras pasikeis greitai, o sienos ir baldai nespės atvėsti, taigi ir šildymo sistemai nereikės dirbti viršvalandžius, atstatinėjant prarastą šilumą.
Kai smulkmenos susideda į visumą
Nė vienas iš šių patarimų atskirai nesukels revoliucijos jūsų sąskaitose. Bet sudėjus juos visus kartu – sandarintus langus, protingai valdomą termostatą, atlaisvintus radiatorius, uždarytas naktį užuolaidas ir taupų vėdinimą – rezultatas gali nustebinti. Trisdešimt procentų sutaupymo nėra pasakiška svajonė, tai paprasčiausia aritmetika, susidedanti iš dešimties minučių čia, laipsnio ten ir šiek tiek dėmesio, kurio anksčiau tiesiog trūko.
Žiema visada bus šalta, tačiau nebūtinai brangi. Kartais didžiausi pokyčiai ateina ne iš naujų technologijų ar didelių investicijų, o iš to, kad galiausiai atkreipiame dėmesį į dalykus, kurie jau seniai buvo prieš akis.
